Pranešimai
Užgimimo akimirką žmogus iš prislopinto šešėlių pasaulio patenka į tikrą spalvų mulen ružą. Tūkstančiai atspalvių mirguliuoja prieš bejėges akutes ir kviečia – atsimerk. Prireiks ne vienerių metų, kol žmogutis išmoks tas spalvas pavadinti. Tėvų patirtis sako, kad išmokyti vaiką pažinti spalvas – nė kiek ne lengviau nei išmokyti skaityti. Net ir 3 metų puikiai kalbantis vaikas lyg niekur nieko prašo: „Mamyte, noriu tų ryškiai mėlynų braškių“.
Ar kvaršinti galvą iki metų
Metukų sulaukusio vaiko žodyne tikrai nebus vietos spalvoms. Tik tai nereiškia, kad jis nesugeba atskirti raudono kibirėlio nuo mėlyno. Tiesiog dar neatėjo laikas to pasakyti žodžiais. Ta mama, kuri ir kelių mėnesių kūdikiui kalba apie mėlyną dangų, žalią žolę ir geltoną saulę pasako daugiau žodžių, bet suteikia vaikui labai reikalingos informacijos. Vėliau, kai ateis laikas rimčiau mokytis spalvų, ta informacija išplauks į paviršių ir mažylis bent jau pagrindinius spalvotus daiktus ir reiškinius iškart susies su spalvomis.
Spalvų pažinimo taisyklės
Yra kelios taisyklės, kurių vaikų psichologai pataria laikytis mokant vaiką pažinti spalvas.
Pirma taisyklė. Paprasčiau nei paprasta – nepamirškite vardindami vaiką supančius daiktus pasakyti ir kokios jie spalvos.
Antra taisyklė. Pirmiausia įvardinkite grynas spalvas, o ne atspalvius ir pustonius. Pakaks, jei pirmaisiais metais kūdikis susipažins tik su juoda, balta ir LEGO spalvomis. Ar kada pagalvojote, kodėl LEGO gamintojai, kurdami kaladėles kūdikiams, apsiribojo tik pagrindinėmis 4 spalvomis (raudona, geltona, žalia ir mėlyna)? Labai mažai spalvų ir kituose kūdikių žaisluose. Pirmaisiais metais nėra jokio reikalo užversti kūdikį informacija apie alyvinius, kreminius, bordo ir chaki spalvos daiktus.
Išmokti pirmąsias 4 spalvas vaikui sunkiausia. Tai tas pat, kaip suaugusiajam išmokti natas, o paskui jau lengvai skaityti jų raštą. Kai išmoksta pagrindines 4 spalvas, vaikas su kitomis „susidraugauja“ daug greičiau ir lengviau – pakanka tik kelis kartus įvardinti, ir vaiko pasąmonė susieja daiktą su spalva. Kai nupirksite žydras pirštinaites, vaikas tuoj pat susipažins su šia spalva ir įsimins ją amžiams. Tas pat bus ir su ciklameniniais batukais ar oranžiniu kibirėlius.
Trečia taisyklė. Tos spalvos, kuriomis pavaizduoti gamtos reiškiniai, gyvūnai, daiktai knygutėse turi sutapti su tikromis spalvomis. Jei rodote knygutę, kurioje meškučiai rausvi, vaikui bus labai sunku susigaudyti, kodėl tikrieji iš zoologijos sodo yra rudi. Dėl šios priežasties psichologai bent jau pirmaisiais metais pataria nepirkti kūdikiui mėlynų kiškių, žalių drambliukų ir raudonų beždžionėlių.
Ketvirta taisyklė. Turėkite pakankamai spalvotų kaladėlių ar kamuoliukų, kortelių ar skudurėlių, kuriuos galėtumėte rodyti įvardindami spalvas. Spalvoms pažinti galima nupirkti po metrą skirtingų spalvų kaspinų ar paprasčiausio spalvoto kartono. Žaislų parduotuvėse rasite įvairių loto, mokančių pažinti spalvas. Galite ir namie prisigalvoti panašių žaidimų. Pavyzdžiui, mokykite vaiką uždėti kaladėlę ar sagą ant tos pačios spalvos kartono lapo. Jei turite flomasterių, kurių antgaliai spalvoti, galite žaisti tokį žaidimą: nuimkite visus antgalius ir paprašykite, kad vaikas uždėtų flomasteriams jų „kepurėles“ atitaikydamas spalvą (žaidžiant šį žaidimą itin lavėja ir smulkioji vaiko rankų motorika, nelengva putniais pirštukais pataikyti flomasterį į antgaliuką). Žaidžiant šiuos spalvų žaidimus galioja ankstesnis patarimas – viską pradėkite nuo 4 pagrindinių spalvų ir tik tada, kai vaikas su jomis gerai susipažins, imkitės pažinti kitas.
Penkta taisyklė. Puikus spalvų mokymo būdas – piešimas. Metukų vaikas jau noriai čiupinėja pieštukus ar flomasterius, bando mėgdžioti suaugusiojo judesius piešiant – brėžia brūkšnius, suka apskritimus. Leiskite vaikui pasirinkti norimą spalvą, tik įvardinkite, kokia ji. Labai greitai paaiškės, kokios spalvos vaikui gražiausios – jis tos spalvos pieštukų sieks pirmiausia.
Spalvų kelias
Nuo gimimo iki metų. Žiūrėjimas į spalvas
Kūdikis, pradėjęs atskirti matomus objektus, labiau reaguoja į ryškias spalvas, ypač į raudoną. Tyrinėjimai parodė, kad pirmiausia kūdikiai atskiria raudoną, paskui – mėlyną, žalią ir geltoną spalvas. Jei rodote vaikui ryškius žaisliukus, laikykite juos 20 cm nutolusius nuo akučių. Virš kūdikio lovytės prikabinkite ryškių paveikslėlių, o ant lovytės virbų – spalvotų kaspinėlių.
Nuo metų iki dvejų. Kalbėjimas apie spalvas
Nuo ryto iki vakaro kalbėkite apie tai, ką vaikas daro, ir nepamirškite minėti spalvų. Dabar valysimės dantukus su raudonu šepetėliu, tada valgysime pusryčius ir baltos lėkštutės, tada ausimės mėlynus batukus ir eisime į lauką. O kiek spalvų lauke – tik spėk vardinti.
Nuo dvejų iki trejų metų. Žaidimas su spalvomis
Šio amžiaus vaikutis jau turi savo mėgstamiausių spalvų, pasako, kokios spalvos drabužius nori rengtis, kokį balionėlį pripūsti. Dabar ateina laikas mokyti subtilių atspalvių, kalbėti apie kontrastus, pustonius. Laikas nupirkti akvarelinių dažų, nes jie leidžia „žaisti“ su atspalviais.
Nuo trejų metų. Spalvos ir simboliai
Jei 3 metų vaikas visai neskiria spalvų, sužinokite, ar jis ne daltonikas. Daltoniškumas dažniau yra berniukų, o ne mergaičių savybė ir gali būti paveldimas.
Jau galite vaiką mokyti spalvų simbolikos, pavyzdžiui, šviesoforo reikšmių. Mokykite vaiką spalvų dinamikos, kaip sumaišius mėlyną ir geltoną akvarelę, staiga atsiranda žalia.
Filmukas apie mėlyną spalvą:
Spalvų pažinimo taisyklės
Yra kelios taisyklės, kurių vaikų psichologai pataria laikytis mokant vaiką pažinti spalvas.
Pirma taisyklė. Paprasčiau nei paprasta – nepamirškite vardindami vaiką supančius daiktus pasakyti ir kokios jie spalvos.
Antra taisyklė. Pirmiausia įvardinkite grynas spalvas, o ne atspalvius ir pustonius. Pakaks, jei pirmaisiais metais kūdikis susipažins tik su juoda, balta ir LEGO spalvomis. Ar kada pagalvojote, kodėl LEGO gamintojai, kurdami kaladėles kūdikiams, apsiribojo tik pagrindinėmis 4 spalvomis (raudona, geltona, žalia ir mėlyna)? Labai mažai spalvų ir kituose kūdikių žaisluose. Pirmaisiais metais nėra jokio reikalo užversti kūdikį informacija apie alyvinius, kreminius, bordo ir chaki spalvos daiktus.
Išmokti pirmąsias 4 spalvas vaikui sunkiausia. Tai tas pat, kaip suaugusiajam išmokti natas, o paskui jau lengvai skaityti jų raštą. Kai išmoksta pagrindines 4 spalvas, vaikas su kitomis „susidraugauja“ daug greičiau ir lengviau – pakanka tik kelis kartus įvardinti, ir vaiko pasąmonė susieja daiktą su spalva. Kai nupirksite žydras pirštinaites, vaikas tuoj pat susipažins su šia spalva ir įsimins ją amžiams. Tas pat bus ir su ciklameniniais batukais ar oranžiniu kibirėlius.
Trečia taisyklė. Tos spalvos, kuriomis pavaizduoti gamtos reiškiniai, gyvūnai, daiktai knygutėse turi sutapti su tikromis spalvomis. Jei rodote knygutę, kurioje meškučiai rausvi, vaikui bus labai sunku susigaudyti, kodėl tikrieji iš zoologijos sodo yra rudi. Dėl šios priežasties psichologai bent jau pirmaisiais metais pataria nepirkti kūdikiui mėlynų kiškių, žalių drambliukų ir raudonų beždžionėlių.
Ketvirta taisyklė. Turėkite pakankamai spalvotų kaladėlių ar kamuoliukų, kortelių ar skudurėlių, kuriuos galėtumėte rodyti įvardindami spalvas. Spalvoms pažinti galima nupirkti po metrą skirtingų spalvų kaspinų ar paprasčiausio spalvoto kartono. Žaislų parduotuvėse rasite įvairių loto, mokančių pažinti spalvas. Galite ir namie prisigalvoti panašių žaidimų. Pavyzdžiui, mokykite vaiką uždėti kaladėlę ar sagą ant tos pačios spalvos kartono lapo. Jei turite flomasterių, kurių antgaliai spalvoti, galite žaisti tokį žaidimą: nuimkite visus antgalius ir paprašykite, kad vaikas uždėtų flomasteriams jų „kepurėles“ atitaikydamas spalvą (žaidžiant šį žaidimą itin lavėja ir smulkioji vaiko rankų motorika, nelengva putniais pirštukais pataikyti flomasterį į antgaliuką). Žaidžiant šiuos spalvų žaidimus galioja ankstesnis patarimas – viską pradėkite nuo 4 pagrindinių spalvų ir tik tada, kai vaikas su jomis gerai susipažins, imkitės pažinti kitas.
Penkta taisyklė. Puikus spalvų mokymo būdas – piešimas. Metukų vaikas jau noriai čiupinėja pieštukus ar flomasterius, bando mėgdžioti suaugusiojo judesius piešiant – brėžia brūkšnius, suka apskritimus. Leiskite vaikui pasirinkti norimą spalvą, tik įvardinkite, kokia ji. Labai greitai paaiškės, kokios spalvos vaikui gražiausios – jis tos spalvos pieštukų sieks pirmiausia.
Spalvų kelias
Nuo gimimo iki metų. Žiūrėjimas į spalvas
Kūdikis, pradėjęs atskirti matomus objektus, labiau reaguoja į ryškias spalvas, ypač į raudoną. Tyrinėjimai parodė, kad pirmiausia kūdikiai atskiria raudoną, paskui – mėlyną, žalią ir geltoną spalvas. Jei rodote vaikui ryškius žaisliukus, laikykite juos 20 cm nutolusius nuo akučių. Virš kūdikio lovytės prikabinkite ryškių paveikslėlių, o ant lovytės virbų – spalvotų kaspinėlių.
Nuo metų iki dvejų. Kalbėjimas apie spalvas
Nuo ryto iki vakaro kalbėkite apie tai, ką vaikas daro, ir nepamirškite minėti spalvų. Dabar valysimės dantukus su raudonu šepetėliu, tada valgysime pusryčius ir baltos lėkštutės, tada ausimės mėlynus batukus ir eisime į lauką. O kiek spalvų lauke – tik spėk vardinti.
Nuo dvejų iki trejų metų. Žaidimas su spalvomis
Šio amžiaus vaikutis jau turi savo mėgstamiausių spalvų, pasako, kokios spalvos drabužius nori rengtis, kokį balionėlį pripūsti. Dabar ateina laikas mokyti subtilių atspalvių, kalbėti apie kontrastus, pustonius. Laikas nupirkti akvarelinių dažų, nes jie leidžia „žaisti“ su atspalviais.
Nuo trejų metų. Spalvos ir simboliai
Jei 3 metų vaikas visai neskiria spalvų, sužinokite, ar jis ne daltonikas. Daltoniškumas dažniau yra berniukų, o ne mergaičių savybė ir gali būti paveldimas.
Jau galite vaiką mokyti spalvų simbolikos, pavyzdžiui, šviesoforo reikšmių. Mokykite vaiką spalvų dinamikos, kaip sumaišius mėlyną ir geltoną akvarelę, staiga atsiranda žalia.
Filmukas apie mėlyną spalvą:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą