Trijų metų krizė

       Vaikas nuolat tobulėja, vystosi. O bet kuriam raidos procesui (išskyrus vykstančius labai lėtai ir palaipsniui) būdingi šuoliai, krizės. Jie būtini, nes tai – varomoji vystymosi jėga.  Krizės metu įvyksta ne tik psichiniai, bet ir fiziniai raidos pokyčiai. Dar vakar buvęs švelnus, paklusnus mažylis, staiga virsta reikliu, irzliu, nevaldomu užsispyrėliu. Galbūt jis išgyvena krizę?

3 metų krizės požymiai:

     UŽSISPYRIMAS
     Šis bruožas pasireiškia visuose vaiko poelgiuose; jis nepaiso kitų nuomonės, atkakliai siekia savo. Pvz.: vaikas paprašo nupirkti apelsinų sulčių. Mama užeina į parduotuvę, bet ten randa tik obuolių sulčių. Mažylis atsisako gerti, nes tai “ne tokios” sultys! Jis gali labai norėti gerti, bet vis tiek reikalaus apelsinų sulčių. Vaikas dažnai puola į isteriją (dažniausiai tai daro viešose vietose, kur daugiau “žiūrovų”).

     PRIEŠGYNIAVIMAS
     Mažylis atsisako daryti bet ką, ko paprašo suaugusieji. Žodžiu, “negirdi”. Ypač dažnai tai pastebima šeimose, kuriose tėvų nuomonė auklėjimo klausimais nesutampa: kai mama reikalauja vieno, tėvas – kito, o močiutė apskritai viską leidžia...

     SAVIVALĖ
     Vaikas susigalvoja sau tikslų ir siekia jų bet kokia kaina, kartais peržengdamas ribas. Pvz.: mažylis užsinorėjo išeiti pasivaikščioti, bet suaugusieji dabar neturi laiko. Vaikas atkakliai imasi įvairiausių metodų, siekdamas priversti tėvus išvesti jį į lauką: gražiai prašo, po to zirzia, vėliau grasina, rodo kaprizus ir t.t.

     NUVERTINIMAS
     Nuvertinimo simptomas pasireiškia tuo, kad mažylis ima keiktis, erzinti ir pravardžiuoti. Šiame amžiuje vaikas gali imti pirmą kartą sąmoningai negražiai vadinti tėvus. Jei toks elgesys lieka nepastebėtas arba sukelia pašaipas, juoką, nuostabą, tuomet mažylį tai veikia kaip tokio elgesio pastiprinimas. Vėliau, 7-8 m., tėvai staiga susigriebs, kad vaikas – įžūlus akiplėša, bet kažką ištaisyti jau gali būti per vėlu, nes tai jau tapo įprastu elgesiu.

     DESPOTIZMAS
     Vaikas verčia tėvus daryti viską, ko tik jis nori. Santykiuose su jaunesniais broliais/sesėmis despotizmas gali pasireikšti pavydu. Pvz.: vaikas atiminėja žaislus, drabužius, stumdosi, skriaudžia.

     NEGATYVIZMAS
     Tai vaiko reakcija ne konkrečiai į tai, ką pasiūlė suaugusieji, bet į tai, kad pasiūlė būtent suaugusieji. Būdingas siekimas daryti viską atvirkščiai, net jei pačiam ir nesinori. Dažnai tai demonstruoja valgydamas: namuose atsisako valgyti kokį nors produktą, bet jei to paties jam  pasiūlo kažkur svečiuose, mielai suvalgo.

 Psichologai siūlo šiuos krizės įveikimo sprendimus:

1. Mažylis turi žinoti, kad kiekvieną rytą, kai tik jis atsikels, prie lovelės ras paruoštus drabužius, jis apsirengs, nusipraus, po to pusryčiaus su tėvais, vėliau valysis dantis, žais ir t.t. Įprastą dienotvarkę nustato ir palaiko tėvai. Bet nekartoja 100 kartų “Prauskis, renkis!” Jie ima vaiką už rankos ir veda kartu į vonios kambarį, sakydami: “O dabar laikas praustis”, arba “Laikas susitvarkyti žaislus. Šios kaladėlės – kaip pasimetę automobiliai. Suraskim jiems “garažą”!” Tvirta dienotvarkė leidžia iki minimumo sumažinti kovas su užsispyrėliu. Tereikia būti šalia ir šiek tiek padėti mažyliui.  Nesitikėkite, kad jis savo iniciatyva ims daryti tai, ko jūs norėtumėte. Tai kartojimo amžius, kai mažyliui reikia kantriai dar ir dar kartą parodyti, kaip viską atlikti, kol jis ims pats laikytis nustatytos tvarkos.

2. Mažam vaikui reikia “plytų sienos” – absoliučių draudimų. Tokių, kad neliktų vietos diskusijoms. Tai tėvų nustatyti draudimai, kurių griežtai laikomasi ( nejungti lygintuvo, viryklės, nežaisti su degtukais, žiebtuvėliais, neišeiti už kiemo ribų ir pan.). Jokie pikti žodžiai, pamokslavimai, pliaukštelėjimai per rankas nepadės mažyliui įveikti smalsumą. Vaikas tik įsižeis. Geriau paprasčiausiai surinkti dūžtančius, pavojingus, brangius daiktus ir padėti ten, kur jų nepasieks mažylio rankutė (iki tol, kol vaikas paaugs tiek, kad išmoks elgtis su jais atsargiai) Nuo gimimo iki 4-5 m. amžiaus vaikams “plytų sienos” suteikia  tiek fizinio, tiek emocinio saugumo.

     Kaip tėvai gali padėti vaikui išgyventi 3 m. krizę?
• Krizė gali prasidėti jau 2,5 metų ir baigtis 3,5-4 m.
• Stenkitės patys elgtis nepriekaištingai, tapkite lankstesni, išplėskite tiek vaiko teises, tiek pareigas.
• Leiskite mažyliui būti savarankišku. Kiek įmanoma, nesikiškite į jo reikalus, jei jis neprašo.
• Atminkite, kad vaikas lyg išbando jūsų charakterį, patikrina jus keletą kartų per dieną, ar iš tiesų tai, kas buvo draudžiama ryte, draudžiama ir vakare. Parodykite tvirtumą, nustatykite griežtus draudimus (negalima išbėgti į gatvę be mamos, liesti karštą viryklę ir pan.). Draudimų neturi būti labai daug. Šio elgesio linijos turi laikytis visi šeimos nariai.
• Nepamirškite, kad vaikas pamėgdžioja jūsų žodžius bei poelgius. Stebėkite save.
• Kai vaikas susierzina, ima spyriotis, pamėginkite nukreipti jo dėmesį į ką nors neutralaus.
• Kai vaikas pyksta, puola į isteriją, beprasmiška kažką aiškinti, padarysite tai, kai apsiramins. O kol kas galite paimti už rankos ir nuvesti į ramesnę, atokesnę vietą.
• Panaudokite žaidimo elementus krizei malšinti: kai vaikas atsisako valgyti, neverskite. Pasodinkite meškutį prie stalo ir tegu vaikas jį maitina, bet meškutis panorės valgyti paeiliui – vienas šaukštas jam , kitas – vaikui. Taip sužaisti galima įvairiose situacijose: važiuojant automobiliu, prausiantis, rengiantis...
• Kad vaikas vystytųsi sėkmingai, jam reikia nuolat pabrėžti, koks jis jau didelis, nesistengiant visko padaryti už jį. Kalbėkitės su vaiku kaip su sau lygiu žmogumi, kurio nuomonė jums įdomi.
• Mylėkite vaiką ir rodykite, koks jis jums brangus, net ir apsiverkęs, užsispyręs, kaprizingas.
 

Šaltinis: www.solnet.ee