Pyktis

    Kai kurie vaikai taip ir išauga ankstyvuosius metus nė karto netrypę iš pykčio kojomis ir jų patenkintiems tėvams atrodo sunku suprasti, kaip kiti žmonės gali turėti tiek daug bėdų su savo atžalomis. Jeigu tarp tokių esate ir jūs, žinokite - kitas jūsų vaikas gali "atidirbti" už pirmąjį ir dar, ko gero, teks atsiimti savo žodžius! 

Kodėl šio amžiaus vaikai staiga supyksta

    Vaikas visiškai priklauso nuo tėvų, nes jie jam suteikia pagalbą ir saugumą. Kai mažylis pradeda suvokti save kaip atskirą asmenybę, atsiranda poreikis išbandyti leistinas ribas ir įsitikinti, ar kai peržengia tokią ribą, jį vis dar mylite.

    Dažnai vaiko jausmai būna tokie stiprūs ir susipynę - kyla įtampa tarp poreikio turėti jus ir pradedamo pažinti viliojančio savarankiškumo, - kad mažylis emociškai išsenka ir gali tiesiog įniršti.

    Be to, šio amžiaus vaikus apima neviltis susidūrus su kokiomis nors aplinkybėmis. Pvz., mažylis nori ką nors padaryti, tačiau negali, nes jam neleidžiama arba jo įgūdžiai dar nėra tokie geri.

Galbūt jis yra pervargęs, alkanas ar nusiminęs ir negali to paaiškinti tėvams, nes dar nesuvokia savo jausmų arba trūksta kalbinių įgūdžių. Visi šie veiksniai gali paskatinti jį supykti.

Užgniaužkite prasidėjusį pyktį

     Visi suirztame, kai esame pavargę, alkani, kamuoja nerimas arba mums nuobodu, ir šio amžiaus vaikai nėra išimtis. Kartais išvengsite įniršio iš anksto pašalindami kokius nors dirgiklius.

Gali padėti, jeigu pasiūlysite užkandžių ar gėrimų - jais pavyks atitraukti vaiko dėmesį ir jis kurį laiką bus užsiėmęs. Nereikia tikėtis, kad šio amžiaus mažylis galės ilgai vaikščioti, ypač jeigu išvyka sutampa su dienos miegu, todėl visuomet pasiimkite vežimėlį ar nešynę, nebent esate pasirengę jį laikyti ant rankų.

  Įpykęs vaikas dažnai staiga tampa priešgyna - purto galvą sakydamas "ne", kai, tarkime, norite paimti jį už rankos ar pasodinti į vežimėlį. Tikriausiai netrukus išmoksite atpažinti tam tikrus ženklus - pakitusią intonaciją, čaižų verksmą ar būdingą laikyseną, įspėjančius, kad artinasi audra.

   Šiuo atveju geriausia išeitis atitraukti jo dėmesį - jau geriau padainuoti, kvailai pasimaivyti, pvz., pašokinėti ant šaligatvio, nes tai gerokai maloniau (ir smagiau), negu visiems matant stengtis nuraminti įniršusį vaiką.

Ką galite padaryti

   Bandant numalšinti pyktį svarbu patiems nepulti į isteriją. Daugybė, kartoju, daugybė tėvų išžygiuoja iš parduotuvių, žaidimų aikštelių ir šeimos pobūvių tvirtai po pažastimi prispaudę ir tarsi taraną nešdami įsiutusį, spiegiantį vaiką. Arba bando kur nors viešai savo besiblaškantį ir besispardantį nenaudėlį įgrūsti į vežimėlį.

     Nors jums nemalonu, tačiau jūsų vaikui dar blogiau, nes nebegali susivaldyti ir labai kenčia. Būkite tikri, kad dauguma jus stebinčių tėvų, turinčių vyresnį vaiką, buvo patekę į tokią pat situaciją ir galbūt palengvėjimo atodūsis jiems išsprūsta tik todėl, kad šiuo metu tai vyksta ne jiems.

    Kai neseniai lankiausi prekybos centre, mačiau, kaip apimtas įniršio pirkinių vežimėlyje spiegė maždaug dvimetis vaikas. Jo tėvas buvo (ar tik atrodė esąs) visiškai ramus ir toliau sau rinkosi produktus, taigi vaikas galų gale nustojo rėkęs ir jam nusišypsojo. Pirma mintis buvo: "Štai kur gebantis susivaldyti tėtis", tačiau netrukus pagalvojau: "Tai tikriausiai antras jo vaikas."

Labai retai taip puikiai pavyksta susidoroti su pirmo vaiko įniršiu, bet jeigu liksite ramūs ir nepulsite į isteriją, iš tikrųjų bus veiksminga. Taigi, jeigu tai iš viso įmanoma (nes ne visuomet būna lengva viešoje vietoje, nieko nedarykite.

    Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas blaškydamasis negalėtų susižeisti, ir nekreipkite į jį dėmesio, kol pyktis praeis. Nereikia įniršusio vaiko įtikinėti liautis, nes tai paprasčiausiai nepadės, be to, toks bandymas gali tik pabloginti padėtį.

Nors galite supykti, kai vaiką apima įniršis, ypač kai visai be pagrindo, tačiau prisiminkite, kad mažylis taip nesielgia apgalvotai ar iš piktos valios. Jeigu tada vaikui skirsite daug dėmesio ar nusileisite, kad tik toks priepuolis nekiltų, tai paskatins jį taip elgtis ir kitą kartą, jeigu jam dėl ko nors prieštarausite.

     Taigi vaikas netrukus išmoks, kad spiegimu ir rėkimu galima jus valdyti, ir pradės taip elgtis sąmoningai, vadinasi, tokios padėties reikia stengtis išvengti, kad ir kiek tai kainuotų. Galbūt padės ir toliau parašyti patarimai:

• Nuosekliai laikykitės nustatytų ribų: nebandykite numalšinti įniršio nusileisdami vaiko reikalavimams, net jeigu ir esate kokioje nors viešoje vietoje, pvz., prekybos centre;

• Atsispirkite norui ginčytis: įpykęs vaikas tampa nebevaldomas, nieko negirdi ir skiriamas dėmesys tik pakursto ugnį;

• Būkite kantrūs: joks vaikas ilgai nespiegs, jeigu jo niekas nesiklausys, ir jis netrukus supras,   kad jūsų dėmesio sulauks tik tada, kai nusiramins;

• Pabandykite kuo nors sudominti: kartais naujas žaidimas gali sustabdyti prasidėjusį priepuolį;

• Galiausiai elkitės meiliai: vos tik spiegimas susilpnės, vaiką apkabinkite, panešiokite, kad paskatintumėte norimą elgesį. 

Šis straipsnių ciklas yra paremtas Su Laurent ir Peter Reader knyga "Vaikas auga. Mėnuo po mėnesio", kurią išleido "Alma Littera" leidykla.

Akvilina Vaičiūnienė   

mama.lt