Kai vaikas nekalba

Augant mažyliui, tėvai pastebi, kad kažkas ne taip: bendraamžiai jau kalba  frazėmis, sakinukais, o mūsų mažylis tyli. Kartais tam tikrame amžiuje sustoja kalbos vystymasis. Ši negalia kamuoja vaikus, kurie niekada nekalbėjo. Ką daryti?  Neklausykime, kai sako, kad reikia laukti, vaikas dar mažas, pradės kalbėti. Nelaukite, pasikonsultuokite su specialistais.  Jeigu pastebite, kad vaiko kalba nesivysto, patartina kreiptis  net ir nuo dvejų metų, o jau nuo trejų – būtinai. Logopedas patars, ką daryti, kaip užsiiminėti su jūsų mažyliu.

     Nereikia praleisti geriausio vaiko kalbos vystymosi periodo nuo 2 iki 3 metų. Dažnai net trumpalaikės kalbos korekcijos pratybos su logopedu suteikia vaikui pasitikėjimą, mažylis įgyja drąsos ir pradeda kalbėti.

Kaip  tėveliai gali padėti savo mažyliui

Augindami nekalbantį vaiką, tėvai vis   prašo:  „pakartok‘, „pasakyk“, o  jūsų mažylis tyli, neatsako.  Vaikui, kuris pastoviai girdi tik "sakyk" "kartok"...formuojasi negatyvus požiūris į kalbą – vaikas atsisako kalbėti. Jis nekalba ne tik prašomas tėvų, bet ir kitose situacijose: „Koks tavo vardas?“, „Kiek tau metų?“.. vaikas tyli arba rodo pirštais.  

 NEPRAŠYKITE IR NEREIKALAUKITE  vaiko kalbėti.

Jis turi norėti kalbėti.

     Reikia vaikui sukelti norą kalbėti. Sudaryti tokias žaidybines situacijos, kurios reikalauja vaiko atsakymo. Atsakyti galima gestu, veiksmu ar žodžių nuotrupomis. Bet kokia vaiko kalba skatinama, pakartojama, bet netaisoma. Tokius žaidimus  vaikas noriai žaidžia , bando tarti  žodžius.  Reikia elgtis su vaiku taip, kad vaikas nekentėtų  dėl nesugebėjimo pasakyti. Pradžioje  labai  naudingi gamtos garsų, gyvulių, daiktų,  paukščių balsų pamėgdžiojimai. Garsus vaikas mėgdžioti pajėgia, po jų drąsiai bando tarti skiemenis,  žodžius. 

     Žaidimas su mašinėle

Stumdote, važinėjate po kambary su mašinėle: py – py - py. Bežaisdami paklausiate, kaip mašina pypsi ir patys atsakote py – py – py - py (balsės tariamos tęsiamai). Ir taip daug kartų. Jei po 10, 20 kartų iš mažylio išgirsite nedrąsų „pi‘ – žinokite, kad tai jau jūsų, nors ir nedidelis, bet pasiekimas. Pagirkite jį, pasidžiaukite kartu. Prisiminkite, kad negalima prašyti „pakartok“.

   Šiek tiek vėliau vaikas  mokomas išskirti  garsus. Kiekvieną garsažodį reikia tarti  pratęsiant, darant pauzes tarp garsažodžių. tariant subeldžiama ar suplojama. ypatingai plėsti  tokių  garsų pamėgdžiojimo žodyną  nėra tikslinga, ir kai tik vaikas pajėgia , reikia bandyti tarti paprasčiausius žodžius ar jų nuotrupas.  Garsus labiau mėgdžioja vaikai iki trijų metų, nes vyresni  jau suvokia, kad taip kalba tik mažiukai ir nenoriai mėgdžioja. 

  Mokantis daiktų pavadinimų, žodžiai kartojami  po kelis kartus.  Pvz.: einaname į lauką ir rengiamės:

Ką mes vilksimės? – striukę;

Kas čia? – striukė;

Ką mes apsivilkome? – striukę;

Ką aš turiu? - kepurę;

Kas čia? – kepurė;

Ką uždėjau? -  kepurę ir t.t.

Ir taip tariamas vienas žodis po kito ir daug kartų (10,15,20...) kuo dažniau tuo geriau (bet visada tik atliekant veiksmus: dedant, imant, veikiant ir t.t.). šiaip tik kartoti žodžius nėra  tikslinga. Taip su vaiku kalbėti reikia pastoviai ir ilgai ilgai...

     Po truputi vaikas įtraukiamas į pokalbį. Paklausęs vaiko – suaugęs daro vis ilgesnes pauzes (5 – 10 s).

„Atnešk lėkštę. Ką tu atnešei?... Teisingai lėkštę. Lėkštė. Čia lėkštė. Kas tai?.. Čia lėkštė.“ Ir t.t.

  Vien tik kalbėti nepakanka. Todėl reikia atkreipti vaiko dėmesį ne tik į garsų skambėjimą, bet ir artikuliaciją. Reikia pasiekti, kad vaikas ne tik girdėtų, bet ir  žiūrėtų, kaip jūs artikuliuojate žodžius.

  „Pažiūrėk, kur mano burna? Kur lūpos? Žiūrėk ir klausykis: lė-lė. Dar kartą lė-lė. Pabandykime kartu lė-lė .Šaunuolis.“

Girkite vaiką net ir tada, jei vaikas neatsakė, tik įdėmiai sekė kalbančiojo lūpas. Taip kalbėti reikia kasdien.

   Vaikas neturi suprasti, kad jūs mokote jį kalbėti.

   Jei vaikui nepavyksta niekada nebarkite. Praėjus kažkiek  tai laiko, vaikas pradeda kartoti  pavienius skiemenukus. Visi vaiko bandymai pagiriami, pasidžiaugiama kartu. Pradėjus tarti  skiemenis, pavienius žodžius – nereikalaujama tikslaus tarimo, nes jis dar tam nepasiruošęs. Šiuo metu kiekvienas vaiko ištartas garsas,  skiemenukas yra skatinamas, giriamas. 
    Tuo pačiu metu reikia lavinti kalbos aparatą; atliekama artikuliacinė mankšta. Tai daroma ryte, vakare prausiantis; valantis dantis – vaiko prašoma paskalauti, suspaudus lūpas; pro suspaustas lūpas leisti vandenį srovele; liežuvėliu patikrinti ar švariai išsivalėme dantukus (braukoma liežuvio galiuku per viršutinius, po to apatinius dantukus); valgant galima paprašyti nulaižyti šaukštą (palaipsniui didinant atstumą tarp šaukšto ir liežuvio); palaižyti lėkštę; parodyti kaip laka katytė; pažaisti su vaiku prie veidrodžio – parodyti įvairias mimikas (pyksta, juokiasi, raukosi ir t.t.); pažaisti  arkliukais (kaip caksi?); parodyti  koks ilgas drambliuko straublys (dūdelė); parodyti, kaip pyksta šuniukas  ir  t.t.

    Taip vaikai mokosi kalbėti, turtėja žodynas. Mokomasi paprasčiausų veiksmų ir daiktų pavadinimų: eina, sėdi, stovi, guli, bėga, miega... Mokosi skirti panašiai skambančius  žodžius: bėga-miega, neša-veža, paduok-padėk ir kt. 
     Vaikas mokosi suprasti įvairius prašymus, klausimus, nurodymus. Vėliau prašymai, nurodymai sunkėja,  jau reikia įsiklausyti į žodžių galūnes. Taip vaikai po truputi  išmoksta taisyklingai vartoti daugelį žodžių. Neužmirškite girti ir džiaugtis savo mažylio pasiekimais, ypač svarbu  mažąjį pagirti  esant šalia  kitiems šeimos nariams. 

Sėkmės Jums ir Jūsų mažyliui!