Vaikų pamokos tėvams

    Dauguma tėvų, kurie neabejingi atžalų ateičiai, labai skaudžiai išgyvena, kad dukra ar sūnus blogai elgiasi. Tačiau ne kiekvienas išdrįsta apie tai pasikalbėti su artimaisiais, laiku kreiptis pagalbos į specialistą. Mūsų visuomenėje dar klesti gana nepakantus, tėvus greitai pasmerkiantis požiūris: nesusitvarkai, vadinasi, esi niekam tikęs tėvas ar motina.

   Apie tai tėvai dažnai prasitaria per psichologų konsultacijas, paklausti, kodėl taip ilgai vengė spręsti bėdas.

Laukti negalima

    Sunku būtų net įsivaizduoti, kaip užauginti vaiką be didesnių ar mažesnių rūpesčių. Tad lieka tik apgailestauti, kad tėvai, bijodami pasirodyti netikusiais, laiku nesureaguoja į netinkamą vaiko elgesį. Ilgainiui padėtis tampa vis labiau nevaldoma, sudėtingesnė.

Kai pagaliau ryžtamasi ko nors griebtis, pagalba būna nebe tokia veiksminga, dažnai net pavėluota. Ir kalti būna ne blogi, nieko neišmanantys specialistai, o giliai įsišakniję vaiko auklėjimo sunkumai. Norint juos įveikti reikia daug laiko, kantrybės ir abipusių pastangų.

      Kiekvienas patyrimas auklėjant vaikus pilnas nuostabių pakilimų ir skaudžių kritimų. Jaučiamės šauniai, kai atžala gerai elgiasi, yra paklusnūs, tačiau greitai pasijuntame pačiais nelaimingiausiais tėvais, jei jie pradeda priešintis, laužo nustatytas elgesio taisykles.

Ką daryti, kad užsimezgęs dvasinis ryšys su vaiku konfliktiniu jo gyvenimo etapu neišblėstų, kitaip tariant, kad tai, kas sukurta, nesugriūtų?

Keistis reikia ir patiems

   Išgyventi sunkius vaiko auklėjimo periodus dažnai padeda gebėjimas laiku sustoti ir į susiklosčiusias aplinkybes pažvelgti kiek galima ramiau, tarsi iš šalies. Taip pat mėginti suprasti, ko viena ar kita situacija gali mus išmokyti, ką reikėtų keisti savo pasaulėžiūroje.

Vaiko bėdos – puiki proga atsigręžti į save, pačių gyvenimus, įvertinti, ką darome gerai, ką – ne, ir paklausti savęs, ar bendraudami su atžala visada elgiamės tinkamai.

    Paradoksalu, bet norint, kad keistųsi mūsų vaikų, ypač paaugliško amžiaus, elgesys, turime keistis ir patys, augti su jais. Turbūt nepastebėjote, bet vaikai dažnai yra mūsų netiesioginiai mokytojai, moko mylėti juos tokius, kokie yra, priimti tai, ko neįmanoma pakeisti.

      Netinkamo elgesio šifruotė

Akimirką sustokime ir nuoširdžiai savęs paklauskime: ką vaikas nori pasakyti netinkamu elgesiu? Pamąstykime apie tai:

•  Gal vaikas reikalauja iš mūsų pažeminto balso tono, prašo ant jo nebešaukti? Gal tai ženklas, kad atžala jau nori pagarbesnių santykių, pageidauja, kad su juo pradėtume tartis, diskutuoti, aiškintis įvairias pozicijas, t. y. nebevertinti jo kaip mažiau išmanančio. Rodydami tinkamą pavyzdį, tarkime, be reikalo nekeldami balso, mokysime vaiką taip elgtis ir su aplinkiniais.

• Gal jis moko mus pakantumo ir supratingumo, kai užsiima jam patinkančia veikla?

• Gal moko pradėti gerbti bręstančio vaiko nuomonę ir pasirinkimą, kuris natūraliai dar daug sykių keisis? Svarbiausia, kaip į tai žvelgsime: su pagarba ar žeidžiančia kritika.

•  Jei vaikas nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių, gal tai ne tik jo bėda? Gal ir mes nesame tokie tvirti, nuoseklūs, reiklūs, kai pateikiame savas taisykles, reikalavimus? Pagaliau apsispręskime, ko konkrečiai reikalaujame ir būkime tvirtesni išsakydami savo poziciją.

Taigi tenka pripažinti, kad ne tik mes mokome atžalas, bet ir jos mus. Kartais mąstymą, nuostatas priversti keisti ir suaugusieji, ne vien tik vaikai. Vis dėlto jie nėra molis, iš kurio galime nulipdyti ką tik užsigeidžiame. Yra daug įgimtų ir ankstyvajame amžiuje įgytų dalykų, ir jeigu juos mėgintume keisti, tai būtų vaiko asmenybės žlugdymas.

         Penki patarimai

1. Nesistenkite būti tobuli tėvai – vaikams tokių nereikia. Jiems reikia mylinčių, suprantančių, kartais ir klystančių tėvų. Svarbu ne neklysti, o prisipažinti suklydus ir bandyti ištaisyti padėtį.

2. Atleiskite sau už klaidas, kurias jau esate padarę auklėdami vaikus, ir judėkite į priekį ieškodami konstruktyvesnių bei produktyvesnių buvimo kartu būdų.

3. Nebūkite kategoriški atžaloms, taip pat sau. Kategoriškumas ir per dideli reikalavimai sau, kaip tėvams, jus pavers antžmogiais, o vaikams skiepysite tik baimę, atstūmimą, nejaukumo jausmą.

4. Nepamirškite pasirūpinti savimi, savo poreikiais bei interesais. Vaikams nereikalingi neįdomūs, visko dėl jų atsisakę tėvai.

5. Privalote būti lankstūs ir kūrybingi. Vaikai skirtingi, tad ir bendrauti su kiekvienu reikia vis kitaip, savitai. Spaudoje pasirodantys patarimai – tai tik gairės, padedančios auklėti atžalą. Jokiu būdu negalima jų aklai taikyti neatsižvelgiant į tai, ar tinka jūsų vaikui ar ne.

  Šaltinis:  ČIA