2010 m. gruodžio 3 d.

Žaidimų raidos gairės

Žaidimai
   Žaisdamas vaikas mokosi pažinti jį supantį pasaulį. Pirmaisias metais vaiko žaidimas nukreiptas yra į savo paties kūną. Jis pats save tyrinėja. Pamažu savo dėmsį jis nukreipia į jį supančią aplinką: pradeda pažinimą nuo skonio, kokio skonio yra daiktas, kaip jis kvepia, atrodo ar skamba. Vėliau vaikas atranda, kad su daiktu įmanomas ir veiksmas: uždeda kaladėlę vieną ant kitos ir pan. Pamažu, vaiko žaidime pradeda atsispindėti jo vidinis pasaulis. Tai, ką vaikas daro, supranta ir vertina ne vien artimi jam žmonės, bet ir jis pats išmoksta įvardinti savo veiksmus. Jis mokosi suvokti daiktų reikšmes, tai atsiranda jo gabumai išreikšti save per spalvas, gestus, formas. Atminkite, kad kūrybingas vaikas gali adekvačiai sureaguoti į neįprastą jam ar sudėtingą situaciją. Todėl užsisklendimas, baimė mums mamoms parodo tik mūsų pačių padarytas klaidas. Mūsų vaikas nejaučia laisvės, nemoka išreikšti savęs.
     Žaisdamas vaikas vystosi ir fiziškai. Lavėja jo smulkioji ir stambioji motorika. Labai svarbu žinoti, kad smulkioji motorika yra tiesiogiai susijusi su kalba. Vaikučių pirštų galiukuose yra kalbos stimuliavimo taškai, todėl pirmiausia visi žaislai daugiau turėtų būti susieti su pirštukų darbu.
    Žaisdamas vaikas pažįsta savo jausmus, įgyja daugiau žinių, turtina savo žodyną, tampa vis smalsesnis, mokosi bendrauti, mokosi taikytis prie kitų, priimti taisykles. Žaidimai skatina jo intelektinį tobulėjimą.
Žaidimo raidos gairės
   Pateiktos žemiau vaiko žaidimo raidos gairės padės jums stebėti savo vaiką, įvertinti ar vaikas pagal savo amžių žaidžia būtent tuos žaidimus. Ir jei ne, žinosite kur link  nukreipti savo vaiką.
Žaidimo gaires parengė Caroline Steman (Nyderlandų socialinio darbo ir gerovės tyrimų institutas).
Pirmi metai
Nestruktūruotos manipuliacijos su kaladėlėmis, mėtymas, stumdymas: vaikas lavina savo motorinius įgūdžius.
Iki  8 mėnesių
Vienas iš motorikos lavinimo pratimų-piešimas,
Nuo 8 mėnesių
  • Betikslis krapštinėjimas-stimuliuoja akių-rankų koordinacija.
Antrieji metai
Konstruktyvūs žaidimai, dažniausiai eksperimentuojant, tyrinėjant: pripildant,išpilant,taikant ir derinant daiktus.
Veiksmai, lavinantys motoriką, vaikas piešia, kreidos gabalėlį gniauždamas kumštyje ir judindamas petį bei sukinėdamas į šalis alkūnę.
2-3 metai
  • Sudeda eilėmis arba vieną ant kitos kaladėles,
  • Suveria karoliukus,
  • Sudeda paprastus galvosūkius,
  • Mėgdžioja, bet ne iš atminties, o tiesiogiai,
  • Žaidžia šalia vaikų, užuot kartu su jais,
  • Pavyzdžių stadija: sudeda iš kaladėlių dviejų matavimų pavyzdžiais,
  • Piešimas pasiekia braukymo stadiją,
  • Sugeba suimti rašiklį į saują,
  • Gali piešti vertikalius ir apvalius brūkšnius.
3-4 metai
  • Gali konstruoti trimačius daiktus,
  • Gali pavadinti savo konstrukcijas,
  • Domisi žaidimų medžiagos jungimu ir derinimu,
  • Kūrybinės tvarkos poreikis,skirtumų pastebėjimas,
  • Mėgdžiojimas darosi vis svarbesnis, vaikas atkuria pasaulį pamėgdžiojančiuose žaidimuose,
  • Dalyvauja paprastesniuose grupiniuose žaidimuose,
  • Ugdo savo motoriką funkciniuose žaidimuose,
  • Piešdamas daug teplioja,
  • Sugeba nupiešti primityvius pavidalus,
  • Sugeba suimti pieštuką, kitus daiktus nykščiu bei rodomuoju pirštu,
  • Siauresni bei tikslesni rankų judesiai,
  • Gali nukopijuoti ratą,
  • Sugeba įvardinti kūno dalis:akis,burną,rankas.
4-5 metai
  • Vienas ir su kitais vaikais žaidžia kieme,
  • Paklūsta paprastoms taisyklėms,
  • Kūrybinės tvarkos poreikis perrauga į namų,kaimų statymą ir t.t.,
  • Mėgdžiojamieji žaidimai perrauga į vaizduotės žaidimus,kuriuose daugiau dinamikos, kur vaikas gali atkurti bei kūrybiškai interpretuoti savo patirtį,
  • Pastebimai tobulėja konstruktyvus medžiagų naudojimas,
  • Vaikas susikuria pasaulio vaizdą, kuris būtinas vaiko „žaidimo pasauliui“. Vaikas itin susidomi gyvūnais,
  • Vaikas sugeba piešti pavidalus,
  • Pasirenka naudojimui kairę ar dešnę ranką,
  • Vis detaliau geba nupiešti figūras su veidais,kojomis,
  • Piešia paprastus,bet atpažįstamus namus, gyvūnus,medžius,
  • Rašo ženklus,primenančius raides,
  • Gali nukopijuoti kryžių,
  • Pavadina savo piešinius.
5-6 metų
  • Mėgsta karpyti, klijuoti popierių,
  • Sugeba pabaigti, ką pradėjęs, net jeigu tai trunka keletą dienų,
  • Santykinai didžiausios dėmesio koncentracijos laikotarpis,
  • Daug žaidžia 2-5 metų vaikų grupėse, susiranda draugų,
  • Konstrukcijos tampa atpažįstamos, turi vardus ir yra žaidimų dalis,
  • Žaidžia konstruktyviai,
  • Jo „žaidimų pasaulyje“ atsispindi vis didėjantis susidomėjimas namais ir medžiais,
  • Sinkretinė piešimo stadija:prasmė aiški, bet daiktai piešinyje nesuderinami,
  • Mokosi rašyti savo vardą ir paprastus trijų keturių raidžių žodžius jų nekopijuodamas.
6-7 metai
  • Vaikas piešia ir žaidžia tai, ką pažįsta,
  • Piešia namų vaizdus „iš paukščio skrydžio“,
  • Piešia žmonių figūras kartu su visu kūnu.
Svarbiausia suprasti žaidimo pakopas. Tam tikri žaidimai, jų grupės padeda lavinti tam tikrą vaiko sritį.

Loginio mąstymo vystymasis

Vaikas, tyrinėdamas aplinką, išsiugdo poreikį žinoti kur kokio daikto vieta. Jis turi sugebėti paimti ir vėl padėti į vietą žaislą. Mokinti kaladėles grupuoti pagal spalvą, dydį ar formą. Galima išdėlioti eile, sudėti bokštą. Galvosūkio detalės dera viena prie kitos. Svarbu mokinti, kad viskas turi savo vietą. Tvarka – tai viena iš loginio mąstymo lavinimo sąlygų. Jei vaikas ne pagal paskirtį naudos žaislus ar daiktus, ši grandis nelavės.jis nesupras daiktų paskirties.

Duoti žurnalą ir liepti iškirpti:
  •  kas tinka vaiko kambariui; 
  • šiltus rūbus; 
  • daržoves; 
  • vaisius ir t.t.
Iškirptas detales klijuoti ant lapo.

Žaidimai, mokantys atpažinti aplinkos garsus.
     Šiais žaidimais mes mokome ikimokyklinio amžiaus vaiką ne tik girdėti, bet ir klausytis.

Užsimerk ir paklausyk
Pasiūlykite vaikui užsimerkti ir įsiklausyti į girdimus aplinkos garsus. Tegu jis išvardija: ūžia mašinos, loja šuo, groja muzika, čiurlena vanduo. Laimi tas, kas išgirsta daugiau skirtingų garsų. 

Namų garsai
Pasiūlykite vaikui atsisėsti atsukus nugarą ir neatsigręžti. Ant žemės meskite šaukštą ar peilį, suglamžykite popieriaus lapą,praverkite girgždančias duris,papurtykite raktų ryšulį ir panašiai. Vaikas turi parodyti ir įvardyti daiktą,kuris sukelia garsą.

Kur skambėjo?
Tegul vaikas,išgirdęs garsą, parodo, iš kurios pusės jis atsklido- iš dešnės, kairės, iš viršaus arba apačios. 

Kokia mašina?
Išgirdę pravažiuojančią mašiną, pasiūlykite vaikui atspėti, kokia tai mašina. Tai gali būti sunkvežimis, troleibusas, automobilis ar panašiai. Už teisingą atsakymą galima apdovanoti.

Kas skambėjo?
Parodykite vaikui keletą muzikos instrumentų ir pasiūlykite jų pasiklausyti. Žaidimo vadovas, pasislėpęs už širmos, turi paskambinti vienu iš girdėtų instrumentų, o vaikas-įvardyti skambėjusį. Žaidimo metu galima naudoti dūdeles, varpelius, švilpynes ir kt.muzikos instrumentus,panašius savo skambesiu. Užduotį galima tęsti su trimis ar keturiais muzikos instrumentais.

Kas tylesnis?
Žaidimą šį gali žaisti visa šeima. Laimės tas, kuris tyliau atliks užduotį: pereis iš vieno kambario į kitą, užvers ir atvers duris,perdės skambančius daiktus iš vienos dėžės į kitą,perstatys kėdes ir panašiai.

Kas atliks namų darbą?
Žaidėjams susėdus ratu, vedėjas garsiai skaito užduotį. Po to prisidengęs burną, jis tyliai ištaria vardą to, kuris turi atlikti užduotį. Laimi tas žaidėjas, kuris buvo atidesnis.


Terapautė Maureen Erikckson siūlo sekančius žaislus pagal amžiaus grupes:

Amžius 2-3 m.
Amžius 4-5 m.
Amžius 6-10 m.
Traukiami, stumiami žaislai, vagonėliai, mašinos, 3-4 daliu puzlės, didelės kaladėlės, žirklėmis karpyti popierių, žaislinis plaktukas ir vinys, įdėti formeles į jam skirtas vietas (žvaigždė, apskritimas, kvadratas), lėlės, valtys, traukiniai, šluota, lėlių baldai, mašinos, kreidelės, plastilinas, būgnas, varpeliai Burbulų pūtimas, karpymo popierius, žirklės, 5-20 dalių puzlė, sodo įrankiai, namų apyvokos daiktai, „parduotuvė“, gaisrinė mašina, garažas, ferma, žaislinis telefonas, smėlio dėžė, gyvūnų loto, meškerė, žaislinių indų rinkinys, molis, kreidelės, platus didelis teptukas, piešimas pirštais, daiktų loto, akvariumas, antspaudai įvairūs Gimnastikos įrankiai, lipimo virvė, kamuolys, metalo, medžio konstruktoriai, puzlė iš daugiau kaip 12 detalių, kaladėlės, cirkas, lėlių teatras, naminiai gyvūnėliai, parduotuvė, valtys, lėlės, lėlių namas, lėlių rūbai, ping-pong, įvairūs loto, piešimo įrankiai, mezgimas, siuvinėjimas, lipdymas, mozaikos, skaičiavimo žaidimai, magnetiniai žaidimai, pagauk žuvį.

Yra paprastų žaidimų, nereikalaujančių daug pinigėlių. Tiesiog neišmeskite žurnalų. Paimkite žurnalus ir sugalvokite temą, pvz., žiema, liepkite vaikui iškirpti visus šiltus rūbus ir juos suklijuoti ant  lapo. Arba iškirpti viską, kas tinka jo kambariui ir taip pat suklijuoti ant lapo.

Šaltinis:  Žaidimų raidos gairės, Paukantaitė-Baltakienė 

2010 m. gruodžio 1 d.

Kada pradėti mokyti vaiką pažinti spalvas


      Užgimimo akimirką žmogus iš prislopinto šešėlių pasaulio patenka į tikrą spalvų mulen ružą. Tūkstančiai atspalvių mirguliuoja prieš bejėges akutes ir kviečia – atsimerk. Prireiks ne vienerių metų, kol žmogutis išmoks tas spalvas pavadinti. Tėvų patirtis sako, kad išmokyti vaiką pažinti spalvas – nė kiek ne lengviau nei išmokyti skaityti. Net ir 3 metų puikiai kalbantis vaikas lyg niekur nieko prašo: „Mamyte, noriu tų ryškiai mėlynų braškių“.

Ar kvaršinti galvą iki metų

Metukų sulaukusio vaiko žodyne tikrai nebus vietos spalvoms. Tik tai nereiškia, kad jis nesugeba atskirti raudono kibirėlio nuo mėlyno. Tiesiog dar neatėjo laikas to pasakyti žodžiais. Ta mama, kuri ir kelių mėnesių kūdikiui kalba apie mėlyną dangų, žalią žolę ir geltoną saulę pasako daugiau žodžių, bet suteikia vaikui labai reikalingos informacijos. Vėliau, kai ateis laikas rimčiau mokytis spalvų, ta informacija išplauks į paviršių ir mažylis bent jau pagrindinius spalvotus daiktus ir reiškinius iškart susies su spalvomis.

Spalvų pažinimo taisyklės
Yra kelios taisyklės, kurių vaikų psichologai pataria laikytis mokant vaiką pažinti spalvas.
Pirma taisyklė. Paprasčiau nei paprasta – nepamirškite vardindami vaiką supančius daiktus pasakyti ir kokios jie spalvos.
Antra taisyklė. Pirmiausia įvardinkite grynas spalvas, o ne atspalvius ir pustonius. Pakaks, jei pirmaisiais metais kūdikis susipažins tik su juoda, balta ir LEGO spalvomis. Ar kada pagalvojote, kodėl LEGO gamintojai, kurdami kaladėles kūdikiams, apsiribojo tik pagrindinėmis 4 spalvomis (raudona, geltona, žalia ir mėlyna)? Labai mažai spalvų ir kituose kūdikių žaisluose. Pirmaisiais metais nėra jokio reikalo užversti kūdikį informacija apie alyvinius, kreminius, bordo ir chaki spalvos daiktus.
Išmokti pirmąsias 4 spalvas vaikui sunkiausia. Tai tas pat, kaip suaugusiajam išmokti natas, o paskui jau lengvai skaityti jų raštą. Kai išmoksta pagrindines 4 spalvas, vaikas su kitomis „susidraugauja“ daug greičiau ir lengviau – pakanka tik kelis kartus įvardinti, ir vaiko pasąmonė susieja daiktą su spalva. Kai nupirksite žydras pirštinaites, vaikas tuoj pat susipažins su šia spalva ir įsimins ją amžiams. Tas pat bus ir su ciklameniniais batukais ar oranžiniu kibirėlius.
Trečia taisyklė. Tos spalvos, kuriomis pavaizduoti gamtos reiškiniai, gyvūnai, daiktai knygutėse turi sutapti su tikromis spalvomis. Jei rodote knygutę, kurioje meškučiai rausvi, vaikui bus labai sunku susigaudyti, kodėl tikrieji iš zoologijos sodo yra rudi. Dėl šios priežasties psichologai bent jau pirmaisiais metais pataria nepirkti kūdikiui mėlynų kiškių, žalių drambliukų ir raudonų beždžionėlių.
Ketvirta taisyklė. Turėkite pakankamai spalvotų kaladėlių ar kamuoliukų, kortelių ar skudurėlių, kuriuos galėtumėte rodyti įvardindami spalvas. Spalvoms pažinti galima nupirkti po metrą skirtingų spalvų kaspinų ar paprasčiausio spalvoto kartono. Žaislų parduotuvėse rasite įvairių loto, mokančių pažinti spalvas. Galite ir namie prisigalvoti panašių žaidimų. Pavyzdžiui, mokykite vaiką uždėti kaladėlę ar sagą ant tos pačios spalvos kartono lapo. Jei turite flomasterių, kurių antgaliai spalvoti, galite žaisti tokį žaidimą: nuimkite visus antgalius ir paprašykite, kad vaikas uždėtų flomasteriams jų „kepurėles“ atitaikydamas spalvą (žaidžiant šį žaidimą itin lavėja ir smulkioji vaiko rankų motorika, nelengva putniais pirštukais pataikyti flomasterį į antgaliuką). Žaidžiant šiuos spalvų žaidimus galioja ankstesnis patarimas – viską pradėkite nuo 4 pagrindinių spalvų ir tik tada, kai vaikas su jomis gerai susipažins, imkitės pažinti kitas.
Penkta taisyklė. Puikus spalvų mokymo būdas – piešimas. Metukų vaikas jau noriai čiupinėja pieštukus ar flomasterius, bando mėgdžioti suaugusiojo judesius piešiant – brėžia brūkšnius, suka apskritimus. Leiskite vaikui pasirinkti norimą spalvą, tik įvardinkite, kokia ji. Labai greitai paaiškės, kokios spalvos vaikui gražiausios – jis tos spalvos pieštukų sieks pirmiausia.
Spalvų kelias
Nuo gimimo iki metų. Žiūrėjimas į spalvas
Kūdikis, pradėjęs atskirti matomus objektus, labiau reaguoja į ryškias spalvas, ypač į raudoną. Tyrinėjimai parodė, kad pirmiausia kūdikiai atskiria raudoną, paskui – mėlyną, žalią ir geltoną spalvas. Jei rodote vaikui ryškius žaisliukus, laikykite juos 20 cm nutolusius nuo akučių. Virš kūdikio lovytės prikabinkite ryškių paveikslėlių, o ant lovytės virbų – spalvotų kaspinėlių.

Nuo metų iki dvejų. Kalbėjimas apie spalvas
Nuo ryto iki vakaro kalbėkite apie tai, ką vaikas daro, ir nepamirškite minėti spalvų. Dabar valysimės dantukus su raudonu šepetėliu, tada valgysime pusryčius ir baltos lėkštutės, tada ausimės mėlynus batukus ir eisime į lauką. O kiek spalvų lauke – tik spėk vardinti.
Nuo dvejų iki trejų metų. Žaidimas su spalvomis
Šio amžiaus vaikutis jau turi savo mėgstamiausių spalvų, pasako, kokios spalvos drabužius nori rengtis, kokį balionėlį pripūsti. Dabar ateina laikas mokyti subtilių atspalvių, kalbėti apie kontrastus, pustonius. Laikas nupirkti akvarelinių dažų, nes jie leidžia „žaisti“ su atspalviais.

Nuo trejų metų. Spalvos ir simboliai
Jei 3 metų vaikas visai neskiria spalvų, sužinokite, ar jis ne daltonikas. Daltoniškumas dažniau yra berniukų, o ne mergaičių savybė ir gali būti paveldimas.
Jau galite vaiką mokyti spalvų simbolikos, pavyzdžiui, šviesoforo reikšmių. Mokykite vaiką spalvų dinamikos, kaip sumaišius mėlyną ir geltoną akvarelę, staiga atsiranda žalia.
Filmukas apie mėlyną spalvą:



                 Šaltinis: Mamos žurnalas

2010 m. lapkričio 28 d.

Mokausi išgirsti garsiuką Ž

        Pavadink paveikslėlius, jei yra garsas Ž. paspausk ant raidelės (ž).
       Atsispausdink paveiksliuką: nuspalvink ( su spalvotais pieštukais), pasakyk kas nupiešta, koks pirmas garsas. 
Linkiu sėkmės!

Mokymo priemonė "Kas slepiasi už tvoros?"

     Priemonė skirta gramatinės kalbos sandaros tikslinimui, žodyno turtinimui (rekomenduojama parsisiųsti į kompiuterį).


2010 m. lapkričio 27 d.

Mokymo priemonė "Rask raidelę Ž"

Raskime raidelę Ž, ištarkime ir spragtelėkime  pele.  Mokausi pažinti raidę Ž

 Sėkmės!

2010 m. lapkričio 16 d.

Užduotis į namus (4) - miško takeliu

   Prisiminkime žaidimą - MIŠKO TAKELIU  . Pasiūlykime savo mažyliui dar kartą pažaisti.  Galite susirasti figūtėles (žaisliukus).  Takeliu bėga kiškutis,  šokuoja varlytė, eina mergaitė vardu Šarūnė ir t.t. Svarbu, kad vaikutis kalbėtų sakinukais, o svarbiusia ištartų garsiuką Š - įvairiose pozicijose. Neužmirškite piešinukų nuspalvinti! 
  Sėkmingai darbuotis !!!
 Ačiū Jūratei  Kukarskienei už piešinuką .

2010 m. lapkričio 14 d.

Pirštukų pasakėlės

     Pateikiu keletą pirštukų žaidimų, kuriuos žaidžiame  užsiėmimų metu. Tai trumpi eilėraštukai - pasakėlės.  Žaidžiant namuose, galima  ant pirštukų nupiešti veidukus, šypsenėles arba aprengti. Paprasčiausias būdas - tai pasidaryti iš degtukų dėžučių.   Dėžutė apklijuojama spalvotu popieriumi ir ant jos nupiešiamas norimas veidelis. Priklijuojami plaukai iš siūlų, vilnos arba uždedama kepurėlė.
 Kaip vorai ėjo pasivaikščioti
Mažas voras lipo medin (rankos sukryžiuotos, pirštai „bėga” rankomis iki galvos)
Iš paskos vaikus jis vedė.
Tik lietaus lašams nukritus (purtomos plaštakos),
Voras žemėn nusirito (pliaukštelėti per kelius).
Vėlei šypsosi saulytė (sukiojamos rankos išskėstais pirštais),
Voras pradeda dairytis (dairomasi į šalis),
Dar kartelį lipa medin (rankos sukryžiuotos, pirštai „bėga” rankomis iki galvos)
Iš paskos vaikus jis veda.
Supa vėjas ant šakų (rankos sugniaužiamos, daromas supamasis judesys)
Daug išdykusių vaikų.
Kaip pelytė surado pirštinę
Maža pilka pelytė („bėgioti“ pirštais stalu)
Surado pirštinytę (vartyti ranką suglaustais pirštais).
Minkštą ir šiltą (priglausti prie žandų),
Plačią ir ilgą (parodyti plačią ir ilgą).
Pelytė mamytė (uždėti delną ant kitos rankos ir „bėgti“ pirštais)
Nuneš pirštinytę
Į savo urvelį,
Kur laukia vaikeliai (judinti rankos pirštus).
Užmigs tuoj peliukai (padėti ranką ant kitos rankos)
Šiltoj pirštinytėj
Ir glostys visus juos (didžiuoju pirštu braukti per kitus pirštus, glostyti)
Pelytė mamytė.
Kaip pirštukai grybus rinko
Penki pirštai ankstų rytą
Iš lovytės išsirito (pamojuoti ranka, pajudinti pirštus).
Iškeliavo rinkti grybų – (pirštai „eina“ stalu)
Ūmėdžių ir baravykų (parodyti delną, paskui sulenkti ranką kaip grybo kepurę).
Šitas pirštas rado grybą (pradėti rodyti nuo mažylio),
Kitas pirštas rovė grybą (rodyti rovimo judesį),
Trečias pirštas grybą plovė (rodyti plovimo judesį),
O ketvirtas – krosnin šovė (padėti kumštį ant ištiesto delno).
Penktas pirštas jį prarijo.
Štai todėl ir sustorėjo (parodyti nykštį).
Kaip pirštukai kriaušes rinko
Kriaušių purtyt ėjo Nykščiukas (pagal tekstą judinti kiekvieną pirštuką. Kiti būna užlenkti),
Jas surinko brolis Smiliukas,
Didysis jas virtuvėn neša,
Bevardis supila į puodą gražų,
O Mažylis, tas padauža,
Jas visas visas sugraužia (rodyti graužimo judesį).
 
Pirštukai miega 
Šitas pirštukas nori miegelio.
Šitas – atsigulė jau į lovelę.
Šiam pirštukui akys merkias.
Šis pirštukas miega, knarkia.
Ššš... Tu, mažyli, būk tylus,
Nes gali pažadint broliukus.
(pagal tekstą judinti kiekvieną pirštuką. Kiti būna užlenkti)


Malonių akimirkų žaidžiant!

2010 m. lapkričio 8 d.

Mokomės tarti ilgus žodžius





   Pasiūlykite vaikui pažaisti su žodeliais.  Šio žaidimo tikslas - pasimokyti  sudaryti ir ištarti ilgus žodžius. Šiam žaidimui galite panaudoti žaislus, knygutes, paveikslėlius...

                    Sėkmės!

2010 m. lapkričio 7 d.

Įtvirtiname garsiuką Š (užduotys į namus - 3)

     Pasiruoškite atlikti užduotis. Jums reikės spalvotų  pieštukų, žirklių  ir klijų.  Nepamirškite   geros nuotaikos ir kantrybės. 
   Su vaiku užsiiminėkite 10 - 15 minučių  kasdien. Taip greičiau įtvirtinsite garsiuką.
      Linkiu sėkmės ir kantrybės!
Parsisiųsti 
 

2010 m. lapkričio 5 d.

Vabaliuko kelionė

    Mokymo priemonė skirta garsui Ž įtvirtinti  žodžiuose ir sakiniuose.
Priemonė veikia tik parsisiuntus į kompiuterį.

Vabaliuko kelionė                       
Sėkmės !
 
Blog Design by Ammupappa