Smulkiosios motorikos lavinimas (0-4m.)

     Visi gerai žinome, kad kalbos vystymasis artimai susijęs su smulkiosios motorikos išsivystymu. Kai tobulėja rankų judesiai, vaikas vystosi visapusiškai. Galvos smegenų centrai, reguliuojantys kalbą, ir centrai, reguliuojantys rankų pirštų judesius, yra visai šalia ir daro įtaką vieni kitų veiklai  Jei vaiko motoriniai, savitarnos gebėjimai neatitinka amžiaus normų, tai kalbos vystymasis atsilieka. Tai turi įtakos kalbėjimui. Vaikai, kuriems ankstyvajame amžiuje sudarytos palankios sąlygos mankštinti pirštus, greičiau pradeda taisyklingai kalbėti, geriau artikuliuoti garsus.

   Rekomendacijos lavinant smulkiąją motoriką:

1.  Smulkiosios motorikos lavinimas prasideda  gimus kūdikiui. 
2.  Pratimai ir masažas turi vykti žaidimų forma, neskubant, lėtu tempu.
3. Pratimai atliekami kasdien , po 2- 5 minutes.
4. Iš pradžių suaugęs pratimus daro vaiko  rankutėmis, vėliau  - vaikas  žaidžia savarankiškai. 
5. Pradedama nuo lengvesnių pratimų ir palaipsniui sunkinami. 
6. Atlikite pratimus emocionaliai, gerai nusiteikę, girkite vaiką.

Pirštų masažas vaikams nuo 0 -2 metų

1.  Masažuokite kiekvieną vaiko pirštelį (pradėkite nuo "mažylio",)

     2. Masažuokite pirštelių pagalvėles (lengvai paspausdami). 

3.Rodomuoju pirštu, lengvais sukamaisiais judesiais, masažuokite delniukus.

           4. Paimkite vaiko rankutę į savo rankas , nykščiu lengvai paspausdami, masažuokite  delniukus. 

5. Masažuokite pirštelius su masažiniais rutuliukais, šepetukais.

Smulkiosios motorikos lavinimo pratimai nuo 2 m.

"Žvejys"

Pripilkite  į dubenį vandens. įmeskite smulkių daiktų (kamštelių, kamuoliukų ir kt.) Prie mažo sietelio pririškite pagaliuką. Pasiūlykite vaikui su "meškere pažvejoti". vaikas "meškerę" turi laikyti viena 
"Takelis"

Iš popieriaus juostelių padarome  apie 3-5 cm takelį . Duokite vaikui kruopų, tegu beria snt takelio ir kviečia paukštelius lesti. Kruopas reikia imti trimis pirštukais.

"Stebuklingas šaukštelis"

Pastatykite du indus: vienas su  kruopomis,  o kitas tuščias. Pamokykite vaiką, kaip laikyti šaukštą ir semti kruopas. Parodykite  kaip išpilti. Tegu pats bando semti ir pilti.  

""Saldi arbata"

Jau jūsų mažylis gali pats įsidėti cukraus į arbatą, tai dabar pamokykite jį pamaišyti šaukšteliu arbatą.

"Padarykime kamuoliuką" 

Paimkite popieriaus lapą  ir suglamžykite  taip, kad gautusi kamuoliukas.

 "Žiūronai"

Paimkime popieriaus lapą ir susukite,  pasidarykite žiūronus.Pasiūlikite pažiūrėti ir pasakyti, ką mato.

"Surink pagaliukus"

Netyčia išberkite skaičiavimo pagaliukus.paprašykite mažylio padėti surinkti. rinkti po vieną ir dėti į dėžutę. 

Piršukų ir delniukų masažas
su  masažiniu kamuoliuku

• Kamuoliukas tarp vaiko delniukų. Pirštai  suglausti vienas su kitu. Ridenkite kamuoliuką pirmyn - atgal.

• Kamuoliukas tarp delniukų, pirštai suglausti -  ridenama   ratu. 

 

• Kamuoliukas laikomas  tarp pirštų (pagalvėlėmis). Atliekami sukamieji judesiai pirmyn (užsukame dangtelį).
  

• Laikydami kamuoliuką pirštų galiukais, stipriai spauskime  kamuoliuką - 4 - 6 k.

• Kamuoliukas laikomas pirštukų  pagalvėlėmis. Atliekami sukamieji judesiai atgal (atsukame  dangtelį).

•  Abejomis rankomis mestelėkite kamuoliuką aukštyn (apie 20 -30 cm) ir pagaukite. 

•  Suspauskite kamuoliuką tarp delniukų. Pirštai sunerti, riešai  atitraukti į šalis. Stipriai  delnais paspaudykite kamuoliuką (4 - 6 k.)

• Perdėkite kamuoliuką iš vienos rankos  į kitą, po truputi greitinkite tempą.  
   
  Smulkiosios motorikos lavinimas nuo 3m.

• Labirintai ( galite rasti internete, arba patys nubraižyti). Tegu vaikas  veda pieštuku arba piršteliu. Kad  būtų įdomiau,  prigalvokime pasakojimų, pasakų. kur veda šis kelias, pas ką ir t.t.

• Pasidarykite vėrinį. Verkite makaronus, sagas, karoliukus  ir t.t. Pradėkite nuo didesnių skylučių, taip mažyliui bus įdomiau, po to  verkite  vis smulkesnius daiktus.
• Pieškite kartu įvairias linijas, po truputi užduotis duokite sudėtingesnes.
• Jau nuo trejų metų galite kirpti žirklėmis  (žirklių galai turi būti suapvalinti). Kirpkite nesudėtingas formas, po to priklijuokite ant popieriaus. 

• Duokite vaikui krepšį su skalbinių segtukais. Paimkite segtuką trimis pirštais, prisekite, paprašykite, kad ir Jūsų mažylis taip pat padarytų. 
  

• Paprašykite mažylio prisegti  raudonus skalbinių segtukus (pagal pavyzdį), po to  kitos spalvos ir t.t.

•  Vaišės. Kartu su vaiku nulipdykite iš plastilino pyragaičius, riestainius ir kt., papuoškite karoliukais, kruopomis. Iš kartono iškirpkite lėkštutes, tegu mažylis sudeda vaišes. 
 Pažaiskite su mažyliu pirštukų žaidimus
Pirštukai miega 

Šitas pirštukas nori miegelio. Šitas – atsigulė jau į lovelę. Šiam pirštukui akys merkias. Šis pirštukas miega, knarkia. Ššš... Tu, mažyli, būk tylus, Nes gali pažadint broliukus.
Daugiau pirštukų žaidimų rasite ČIA 
Smulkiosios motorikos lavinimas nuo 4m.

• Pasiūlykite vaikui paridenti ranka kankorėžius. Iš pradžių tegu ridena vieną, po to du, tris ir t.t.
   
• Pasiūlykite pieštuku apvesti daiktus: stiklinę, apverstą lėkštutę, puoduką ir t.t.
• Paimkite storą kartono lapą, išdurkite skylutes - duokite vaikui didelę adatą ir su  ryškios spalvos siūlu, tegu "išsiuvinėja" piešinį.  
• Mokykitės varstyti  batraiščius.
• Žaiskite su pipetę. Lašinkite lašelius...

• Pabūkite vaistininkais: su pincetu perdėkite iš vieno indo į kitą  įvairaus dydžio karoliukus. 
     
Pirštukų ir delniukų masažas
Keturių metų vaikui, galima jau pasiūlyti pažaisti su eglių, pušų kankorėžiais, kedro, graikiniais riešutais.

• Paimkite kankorėžį tarp delniukų ir pasukite ratu , skirtingomis kryptimis apie 2 - 3 min.

• Paridenkite tarp delnų kankorėžį, iš pradžių vieną, po to du apie 1- 3 min.

• Abejomis rankomis meskite kankorėžį aukštyn, sugaukite. Po to bandykite mesti dešine ranka - sugaukite kaire , ir atvirkščiai.

• Paridenkite kairės  rankos delniuku  graikinį riešutą,  po to  dešinės rankos  delniuku. .

• Perpilkite riešutus iš vienos rankos į kitą.

• Padėkite riešutus į padėklą. Paridenkite  viena ranka per riešutus, po to kita. Apverskite rankas ir vėl paridenkite .

• Paimkime į saują kruopas (grikiai, ryžiai, žirniai, pupelės ir t.t.). Suspauskite ir išpilkite, perdėkite iš vienos rankos į kitą, pamaišykite ir t.t.

• Su plunksna pavedžiokite mažyliui per rankytes.

Sėkmės!
Naudota literatūra: I. Jiermakova "Laviname smulkiąją  motoriką"

Liežuvio mankšta garsams Š, Ž, Č

   Artikuliacinė mankštelė garsams Š, Ž, Č

Paveikslėlių pasakos

Nuo pat mažų dienų vaikams patinka klausytis pasakų. Sekdami pasakas, padedame vaikams išmokti kalbėti. Vaikai, žiūrėdami televizorių, sutelkia dėmesį į vaizdą, o klausydami pasakų , gilinasi į kalbą. Patys vaikai sekdami pasakas, mokosi reikšti mintis, emocijas, sparčiau tobulėja kalba. 
  Su pasakomis galima sugalvoti įvairių žaidimų. Štai vienas iš būdų, kai vietoj žodžių įterpiame paveikslėlius. Vietoj paveikslėlių vaikai taria  žodžius. 
 Ačiū p. Jūratei už  šias paveikslėlių  pasakas.

"Pasaka apie senelį ir senelę"

"Apie meškiuką'
"Pasaka apie skruzdėlytę"

"Kamanės pasaka"

Pažaiskime

Labai norite turėti naminį gyvūnėlį? Auginkite žiurkėną. Stebėkite jį bėgantį ratu . Neužmirškite  pašerti (spragtelkite pele). Jei norite, kad vėl sugrįžtų į ratą, spragtelkite  pele  į rato vidurį.

       

O gal labai norite turėti šuniuką?  Duokite šuniukui ėsti. Mokykite sėstis (du kartus spragtelėti pele šalia šuniuko), atsigulti (dar karta du kartus), veskite pele ratu-šuniukas apsivers. Žaiskite su juo, meskite kamuoliuką ir t.t.

O gal patinka vėžliukai?

Daugiau čia

Kai vaikas nekalba

Augant mažyliui, tėvai pastebi, kad kažkas ne taip: bendraamžiai jau kalba  frazėmis, sakinukais, o mūsų mažylis tyli. Kartais tam tikrame amžiuje sustoja kalbos vystymasis. Ši negalia kamuoja vaikus, kurie niekada nekalbėjo. Ką daryti?  Neklausykime, kai sako, kad reikia laukti, vaikas dar mažas, pradės kalbėti. Nelaukite, pasikonsultuokite su specialistais.  Jeigu pastebite, kad vaiko kalba nesivysto, patartina kreiptis  net ir nuo dvejų metų, o jau nuo trejų – būtinai. Logopedas patars, ką daryti, kaip užsiiminėti su jūsų mažyliu.

     Nereikia praleisti geriausio vaiko kalbos vystymosi periodo nuo 2 iki 3 metų. Dažnai net trumpalaikės kalbos korekcijos pratybos su logopedu suteikia vaikui pasitikėjimą, mažylis įgyja drąsos ir pradeda kalbėti.

Kaip  tėveliai gali padėti savo mažyliui

Augindami nekalbantį vaiką, tėvai vis   prašo:  „pakartok‘, „pasakyk“, o  jūsų mažylis tyli, neatsako.  Vaikui, kuris pastoviai girdi tik "sakyk" "kartok"...formuojasi negatyvus požiūris į kalbą – vaikas atsisako kalbėti. Jis nekalba ne tik prašomas tėvų, bet ir kitose situacijose: „Koks tavo vardas?“, „Kiek tau metų?“.. vaikas tyli arba rodo pirštais.  

 NEPRAŠYKITE IR NEREIKALAUKITE  vaiko kalbėti.

Jis turi norėti kalbėti.

     Reikia vaikui sukelti norą kalbėti. Sudaryti tokias žaidybines situacijos, kurios reikalauja vaiko atsakymo. Atsakyti galima gestu, veiksmu ar žodžių nuotrupomis. Bet kokia vaiko kalba skatinama, pakartojama, bet netaisoma. Tokius žaidimus  vaikas noriai žaidžia , bando tarti  žodžius.  Reikia elgtis su vaiku taip, kad vaikas nekentėtų  dėl nesugebėjimo pasakyti. Pradžioje  labai  naudingi gamtos garsų, gyvulių, daiktų,  paukščių balsų pamėgdžiojimai. Garsus vaikas mėgdžioti pajėgia, po jų drąsiai bando tarti skiemenis,  žodžius. 

     Žaidimas su mašinėle

Stumdote, važinėjate po kambary su mašinėle: py – py - py. Bežaisdami paklausiate, kaip mašina pypsi ir patys atsakote py – py – py - py (balsės tariamos tęsiamai). Ir taip daug kartų. Jei po 10, 20 kartų iš mažylio išgirsite nedrąsų „pi‘ – žinokite, kad tai jau jūsų, nors ir nedidelis, bet pasiekimas. Pagirkite jį, pasidžiaukite kartu. Prisiminkite, kad negalima prašyti „pakartok“.

   Šiek tiek vėliau vaikas  mokomas išskirti  garsus. Kiekvieną garsažodį reikia tarti  pratęsiant, darant pauzes tarp garsažodžių. tariant subeldžiama ar suplojama. ypatingai plėsti  tokių  garsų pamėgdžiojimo žodyną  nėra tikslinga, ir kai tik vaikas pajėgia , reikia bandyti tarti paprasčiausius žodžius ar jų nuotrupas.  Garsus labiau mėgdžioja vaikai iki trijų metų, nes vyresni  jau suvokia, kad taip kalba tik mažiukai ir nenoriai mėgdžioja. 

  Mokantis daiktų pavadinimų, žodžiai kartojami  po kelis kartus.  Pvz.: einaname į lauką ir rengiamės:

Ką mes vilksimės? – striukę;

Kas čia? – striukė;

Ką mes apsivilkome? – striukę;

Ką aš turiu? - kepurę;

Kas čia? – kepurė;

Ką uždėjau? -  kepurę ir t.t.

Ir taip tariamas vienas žodis po kito ir daug kartų (10,15,20...) kuo dažniau tuo geriau (bet visada tik atliekant veiksmus: dedant, imant, veikiant ir t.t.). šiaip tik kartoti žodžius nėra  tikslinga. Taip su vaiku kalbėti reikia pastoviai ir ilgai ilgai...

     Po truputi vaikas įtraukiamas į pokalbį. Paklausęs vaiko – suaugęs daro vis ilgesnes pauzes (5 – 10 s).

„Atnešk lėkštę. Ką tu atnešei?... Teisingai lėkštę. Lėkštė. Čia lėkštė. Kas tai?.. Čia lėkštė.“ Ir t.t.

  Vien tik kalbėti nepakanka. Todėl reikia atkreipti vaiko dėmesį ne tik į garsų skambėjimą, bet ir artikuliaciją. Reikia pasiekti, kad vaikas ne tik girdėtų, bet ir  žiūrėtų, kaip jūs artikuliuojate žodžius.

  „Pažiūrėk, kur mano burna? Kur lūpos? Žiūrėk ir klausykis: lė-lė. Dar kartą lė-lė. Pabandykime kartu lė-lė .Šaunuolis.“

Girkite vaiką net ir tada, jei vaikas neatsakė, tik įdėmiai sekė kalbančiojo lūpas. Taip kalbėti reikia kasdien.

   Vaikas neturi suprasti, kad jūs mokote jį kalbėti.

   Jei vaikui nepavyksta niekada nebarkite. Praėjus kažkiek  tai laiko, vaikas pradeda kartoti  pavienius skiemenukus. Visi vaiko bandymai pagiriami, pasidžiaugiama kartu. Pradėjus tarti  skiemenis, pavienius žodžius – nereikalaujama tikslaus tarimo, nes jis dar tam nepasiruošęs. Šiuo metu kiekvienas vaiko ištartas garsas,  skiemenukas yra skatinamas, giriamas. 
    Tuo pačiu metu reikia lavinti kalbos aparatą; atliekama artikuliacinė mankšta. Tai daroma ryte, vakare prausiantis; valantis dantis – vaiko prašoma paskalauti, suspaudus lūpas; pro suspaustas lūpas leisti vandenį srovele; liežuvėliu patikrinti ar švariai išsivalėme dantukus (braukoma liežuvio galiuku per viršutinius, po to apatinius dantukus); valgant galima paprašyti nulaižyti šaukštą (palaipsniui didinant atstumą tarp šaukšto ir liežuvio); palaižyti lėkštę; parodyti kaip laka katytė; pažaisti su vaiku prie veidrodžio – parodyti įvairias mimikas (pyksta, juokiasi, raukosi ir t.t.); pažaisti  arkliukais (kaip caksi?); parodyti  koks ilgas drambliuko straublys (dūdelė); parodyti, kaip pyksta šuniukas  ir  t.t.

    Taip vaikai mokosi kalbėti, turtėja žodynas. Mokomasi paprasčiausų veiksmų ir daiktų pavadinimų: eina, sėdi, stovi, guli, bėga, miega... Mokosi skirti panašiai skambančius  žodžius: bėga-miega, neša-veža, paduok-padėk ir kt. 
     Vaikas mokosi suprasti įvairius prašymus, klausimus, nurodymus. Vėliau prašymai, nurodymai sunkėja,  jau reikia įsiklausyti į žodžių galūnes. Taip vaikai po truputi  išmoksta taisyklingai vartoti daugelį žodžių. Neužmirškite girti ir džiaugtis savo mažylio pasiekimais, ypač svarbu  mažąjį pagirti  esant šalia  kitiems šeimos nariams. 

Sėkmės Jums ir Jūsų mažyliui!

Artikuliacinio aparato lavinimas

Artikuliacinio aparato lavinimas, kaitaliojant įtampą ir atpalaidavimą

Atliekant artikuliacijos aparato mankštos pratimus, reikia atkreipti dėmesį į įtampos atpalaidavimo kaitaliojimą (ypač tai svarbu dirbant su dizartrikais).

•  ne tik sučiaupti lūpas, bet ir stipriai jas suspausti;
• ne tik ištempti lūpas į šypseną, bet stipriai įtempti;
• ne tik padaryti "dūdelę", bet ją darant, ištempti lūpas į priekį (kad lūpos būtų kietos);
• stipriai ištempti lūpas į priekį :dūdele", atlikti čiulpimo judesius;
• ištemptom į priekį lūpom "bučiuotis";
• ištemptom į priekį lūpom daryti anspaudus ant delniuko;
• atliekant liežuvio judesius į šonus, turime liežuviu neliesti lūpų;
• iškišti įtemptą liežuvį;
• pakankamai išsižioti, kad būtų galima pakelti platų įtemptą liežuvį į viršų (paliesti ar tikrai jis įtemptas, :pasigalinėti");
• iš plataus liežuvio padaryti smailų liežuvį "adatėlę";

Kinestezinis metodas, derinant artikuliacinio aparato ir rankų judesius

Atliekant artikuliacinio aparato mankštą, ją galima sieti su rankų judesiais:

• ištiestom rankom per alkūnes siekiam apkabinti storą medį, dainuojame "aaaa";
• ištiesiam rankas ir alkūnes į priekį ir susiliečiam pirštais (lyg pratęstume lūpų judesį į priekį), dainuojame "ooo";
• plaštakos sugniaužtos į kumštį, jie sudėti vienas ant kito ("dūda"), dainuojame "ūūū";
• rankos ištiestos į šalis, delnais į viršų, dainuojame "yyy";
• rankos nuleistos žemyn ir pakeltos šiek tiek į priekį, delnai žemyn, dainuojame "ėėė";
• rankos nuleistos prie šonų, delnai į priekį, dainuojame "eee";

Pirmiausia išmokstame po vieną dainelę ir judesį, po to jungiam po du judesius rankom ir lūpom, vėliau tris ir t.t. galiausiai visi judesiai ir garsai išdainuojami vienu atsikvėpimu. Dviejų rankų ir lūpų judesių sujungimas padeda nejučia ištarti dvibalsius ai, oi, ui, ei, ie, uo. Kuomet vaikui sunku sujungti garsus į skiemenį, galima naudoti plaštakų ir lūpų judesius:

• rankų pirštai į viršų - L, juos ištiesiame - La;
• rankų pirštai į viršų - L, juos pasukame į vidų - Lo;
• rankų pirštai į šonus - L, tiesiame į šonus - Ly;
• rankų pirštai į viršų - L, kumščius dedame vienas ant kito - Lū.

Panašiai sudaromi skiemenys su D - pirštus pajudiname; su R - pirštus pajudiname ilgiau; su S - plaštaką laikome po smakru, ranką tiesiame į priekį - Sa, ir t.t.

Lūpų judesių lavinimas:

• atkišti lūpas į priekį;
• nusišypsoti, apnuoginti dantis;
• šypsotis praverta burną;
• atkišti lūpas į priekį;
• nusišypsoti, po to atkišti lūpas;
• prasižioti ir užčiaupti burną,lūpas įtempti;
• pakelti viršutinę lūpą, parodyti viršutinius dantis;
• nuleisti apatinę lūpą, parodyti apatinius dantis;
• viršutinę lūpą uždėti ant apatinės lūpos;
• apatinę uždėti ant viršutinės lūpos;
• patraukti kairįjį lūpų kampą į kairę;
• patraukti dešinįjį lūpų kampą į dešinę;
• išpūsti skruostus;
• įtraukti skruostus;
• stumdyti orą iš vieno skruosto į kitą;
• skalauti vandenį burnoje, stipriai sučiaupus lūpas;
• lūpomis laikyti įvairius daiktus (pieštuką, pagaliuką, segtuką ir t.t.);

Pratimai poliežuvinio raiščio patempimui

Pakėlus  liežuvį aukštyn  - matome  jog apatiniame liežuvio  paviršiuje  yra gleivinės  pasaitėlis, rišantis jį prie burnos ertmės dugno.  Jis yra apie 1,5 cm .  Kartais šis pasaitėlis būna pernelyg trumpas. Dėl trumpo liežuvio pasaitėlio  netariami garsai (arba tariami netaisyklingai) - š, ž, l, r, kartais t, d, n.   Esant tokiam poliežuviniui raiščiui,  daugiausiai "vargstama"  su garsu r, nes  reikia ne tik liesti liežuviu gomurį, bet  ir suvirpinti liežuvio galiuką.  Vaikai negalėdami ištarti, garsą r  - visiškai  praleidžia,  keičia kitu  arba iškraipo. Kartais tariamas "viendūžis", kada liežuvio galiukas vos paliečia gomurį arba taria "gomurinį" ( prancūzišką). Tai vienas  sunkiausiai pašalinamų tarimo defektų.  

Kirpti ar nekirpti? Prieš porą šimtmečių  pribuvėjos kirpdavo liežuvio pasaitėlį visiems naujagimiams, ir tai  atlikdavo tiesiog aštriu piršto nagu. Dabar tai daroma,tik  tada, jei  tikrai  būtina. Jei kūdikiui trukdo žįsti, pasaitėlį reikėtų pakirpti kuo greičiau. Dažniausiai tai atliekama dar gimdymo namuose. Ar vaikas turės garsų tarimo trūkumų dėl  trumpo  poliežuvinio raiščio, rodo šie požymiai: 

• dvišakis liežuvis (liežuvio galiukas primena širdelės formą, raidę W),
• negali iškišti liežuvio  toliau nei apatiniai dantukai,
• sunku judinti liežuvį į šonus,
• negali paliesti  gomurio,
• sesuo ar brolis turėjo "prisegtą" liežuvį, kas trukdė garsų tarimui. 

Tokiais atvejais nereikia delsti. Jei poliežuvinis raištis nėra ypač  trumpas, rekomenduojama neskubėti jo kirpti. Net jei liežuvėlis trumpesnis nei 8 mm - geriau jį  pratempti, nei  pakirpti (pakirpus lieka randas, kuris gali trukdyti liežuvėlio judrumui). Be to pakirpus, vaikai  baiminasi  daryti artikuliacinę mankštelę liežuvėliui, kuri yra būtina po operacijos.

    Poliežuvinį raištį galima pratampyti specialiais pratimais. 

Rekomendacijos atliekant pratimus:

• atliekant pratimus, burna reikia praverti tiek, kad liežuvio galiukas siektų alveoles,
• visi judesiai atliekami  neskubant, lūpos įtemptos  į šypseną, burna praverta ( stengtis kuo daugiau),
• atliekant pratimus, vaikas pavargsta, jam gali skaudėti poliežuvinį raištį, todėl būtina daryti pertraukėles, leisti vaikui pailsėti.

Artikuliacinė mankštelė poliežuvinio raiščio  patempimui

"Dažytojas"

Nusišypsoti, išsižioti ir liežuvio galiuku  "paglostyti" kietąjį gomurį, darant  judesius liežuviu pirmyn - atgal.

• Lūpos ir apatinis žandikaulis turi būti nejudrūs.
• Stebėti, kad liežuvio galiukas  siektų  viršutinių dantų vidinį  paviršių ir neišlįstų iš burnos.

"Arkliukas"

Nusišypsoti, parodyti dantukus, prasižioti ir pliauškenti liežuvio galiuku (kaip daro arkliukas kanopomis). 

• Pratimas pradžioje atliekamas lėtu tempu, vėliau greitinamas.
• Apatinis žandikaulis neturi judėti, dirba tik liežuvis.
• Stebėti, kad liežuvio galiukas nenuslinktų į vidų, t.y. kad vaikas pliauškentų liežuviu, o ne čepsėtų. 

 "Grybukas"

 Nusišypsoti, parodyti dantukus, praverti burną ir, prispaudus platų liežuvį prie gomurio, plačiai išsižioti. Liežuvis primena ploną grybo kepurę, o ištemptas poliežuvinis raištis - jo kojelę.

• Stebėti, kad lūpos būtų šypsenos padėtyje.
• Šoniniai liežuvio kraštai turi būti prispausti vienodai stipriai - nė viena pusė neturi nusileisti.
• Pakartojant pratimą - praverti burną plačiau. 

 "Armonikėlė"

Nusišypsoti, prasižioti, prispausti liežuvį prie gomurio ir, nenuleidžiant liežuvio, atverti ir užverti burną (išsitempia armonikėlė). Lūpos  ištemptos į šypseną. Pakartojant pratimą, reikia stengtis prasižioti plačiau (visa burna) ir vis ilgiau išlaikyti liežuvį viršutinėje padėtyje.

• Stebėti, kad lūpos nejudėtų.
• Išsižioti ir užsičiaupti, išlaikant kiekvieną padėtį pagal skaičiavimą nuo 3 iki 10. 
• Stebėti, kad išsižiojant nenusvirtų liežuvio viena ar kita pusė. 

"Būgnininkas"

Nusišypsoti, išsižioti ir pastuksenti liežuvio galiuku už viršutinių dantų, daug kartų ir aiškiai ištarti garsą d-, d-, d-. Pradžioje garsas d tariamas lėtai. Palaipsniui tempas greitinamas.

• Burna visą laiką turi būti praverta, lūpos šypsotis, apatinis žandikaulis - nejudrus, dirba tik liežuvis. 
• Stebėti, kad garsas  -d- turėtų tvirtą kirtį - nebūtų supliuškęs. 

"Sūpynės"  

Nusišypsoti, parodyti dantis, prasižioti. Platų liežuvį pakelti už viršutinių dantų (iš vidinės pusės), po to padėtį platų liežuvį už apatinių dantų (iš vidinės pusės). Taip paeiliui keisti liežuvio padėtį. 

• Stebėti, kad dirbtų tik liežuvis, o apatinis žandikaulis ir lūpos būtų nejudinami.

"Siekti nosį"

Nusišypsoti, išsižioti. Plačiu liežuvio galiuku uždengti viršutinę lūpą, po to siekti nosį ir vėl nuleisti ant viršutinės lūpos. 

• Stebėti, kad liežuvis nesusiaurėtų.
• lūpos ir apatinis žandikaulis nejuda.

"Kamuoliukai'

Burna uždaryta. Stipriai liežuvio galiuką įremti  į vieną žandą, po to į kitą. 

"Katytė laka"

Į lėkštę įdėti truputi uogienės. Pasiūlyti vaikui  palaižyti liežuvėliu uogienę - parodyti kaip katytė laka (laižo).

"Grybukas" (savimasažas)
Pasiūlyti vaikui padaryti pratimą "Grybukas". 
Vaikas rodomuoju ir didžiuoju pirštu  apkabina pasaitėlį. Taip padeda nulaikyti liežuvėlį. 



Mechaninės  priemonės atliekant artikuliacinius pratimus

Jei liežuvis neprisispaudžia prie gomurio, ar nukrenta vienas liežuvio šonas, darant pratimus ; "arkliukas", "grybukas:, tai logopedas  liežuvį kelia  su zondu.
Poliežuvinio raiščio masažas

Kairės rankos didžiuoju ir rodomuoju pirštais  suimti liežuvio galiuką ir  pakelti liežuvį aukštyn. 
Burna pravira.
dešinės rankos dviem  pirštais masažuoti poliežuvinį raištį ( aukštyn-žemyn).

Kiti poliežuvinio raiščio patempimo būdai

Padėti po liežuviu du pirštus (tarp pirštų poliežuvinis raištis). Nykščiu prilaikyti liežuvio galiuką ir atlikti tempimo judesius į save .

        

Pratimas su guminiu žiedu

Ant liežuvio galiuko padedamas guminis žiedelis (galima iškirpti iš pipetės, čiulptuko). Vaikas plačiai  praveria burną, žiedą liežuvio galiuku spaudžia prie gomurio. burną uždaro, po to vėl praveria ir taip kelis kartus. šis pratimas kartojamas per dieną keletą kartų. 


Garsų mokymas
Garsai r, š, ž mokomi tik tada, kai pakankamai patempiamas  (atpalaiduotas) poliežuvinis raištis.
Garsai l, č, t, d, n mokomi, kai poliežuvinis raištis nėra pakankamai patemptas, bet liežuvio galiukas jau kyla prie viršutinių dantų.
Kitiems garsams poliežuvinis raištis įtakos neturi.

Literatūra; 

N.Červiankova "Metodai ir būdai dirbant su vaikais, turinčiais trumpą poliežuvinį raištį"