Pranešimai
GARSAS K
GARSAS L
- Dažniausiai garsą K vaikai išmoksta mėgdžiodami. Vaikams paaiškinama ir parodoma, kaip juda liežuvis. Pridėjus prie burnos ranką, jaučiama stipri oro srovė.
- Kitas būdas - remtis garsu T. Vaikas taria ta ta ta ir tuo pat metu jo liežuvėlio priekinę dalį paspaudžiame mentele ar zondu. Girdisi skiemuo tia. Tada liežuvis dar paspaudžiamas gilyn ir ištariamas skiemuo kia. Dar toliau pastūmus mentelę ar zondą, girdisi skiemuo ka.
- Pirma išmokome tarti garsą S, po to prašoma atitraukti atgal liežuvį, į garso K padėtį.
- Tariami skiemenys: papapa tatata ir tariama lelele. Tokiu būdu gan dažnai pradedama tarti minkštąjį L.
- Iškišti neįtemptą liežuvį, ir lengvai jį sukandus tęsiamai tarti aaa. Pasigirdus garsui L, liežuvio galiuką atitraukti už dantų.
- Sukryžiuojame rankų plaštakas - padarome paukštelį. Paukštelis sparnais paplasnojo ir tyliai sučiulbėjo: psss psss psss. Kad vaikas teisingai pakartotų, būtinai reikia apnuoginti visus dantis, nes kitaip oro srovė bus išsklaidyta ir garsas s bus nešvarus. Jei liežuvis remsis į apatinių dantų apatinę dalį, garsas s bus tariamas minkštai. Jei liežuvis bus per aukštai, tai oro srovė eis į šoną ar į šonus. Garsas bus iškreiptas. Galima bandyti tarti -ysss -ysss, panaudoti pagaliuką, zondą, degtuką (ant liežuvio galo, padarant griovelį oro srovei). Tariant garsą S, leisti vaikui ranka pajusti išeinančią oro srovę. Dažniau prašyti vaiko pasakyti kaip dainuoja paukštelis (su žaisliuku). Mokantis tarti garsą S, svarbu išgauti oro srovę, tiksliai nukreiptą liežuvio viduriu link apatinių dantų(viršutinę dalį, kur remiasi liežuvis). Jei garsas skamba ilgai ir izoliuotai, vadinasi jis išgautas.
- Jei vaikas nepadaro griovelio, nenulaiko liežuvio už dantų. Naudojamas pagaliukas ir tušinuko galiukas (ar mažas buteliukas). Dedamas pagaliukas tarp dantų išilgai liežuvio, oro srovė nukreipiama į tušinuko galiuką (ar buteliuką).
- Esant šoniniam sigmatizmui: pirmiausia reikia sustiprinti liežuvio šonus, kurie turi būti pakelti prie šoninių dantų. Vaikas mokomas pūsti į išplatintą liežuvio galiuką, po to į liežuvio galiuką tarp dantų. tik po to liežuvis įtraukiamas už dantų. Kitas būdas : mokoma tarti remiantis garsu I . Vaiko prašoma liežuvio galiuką prikąsti su priekiniais dantukais ir pūsti oro srovę į liežuvio vidurį (isss isss).
- Nosinis sigmatizmas: vaiko prašoma ilgai tarti garsą f, iškišant išplatintą liežuvio galiuką tarp apatinės lūpos ir viršutinių dantų. Pūsti daug kartų. Po to - po truputi įtraukti liežuvį už dantų.
- Esant priedantiniam sigmatizmui: rodoma teisinga garso s artikuliacija, pūsti šalto oro srovę į ranką. Pirmiau taria ir pučia į vaiko ranką logopedas, tik po to bando pats vaikas. Jis turi pajusti šalto oro srovę.
- Tarpdantinis sigmatizmas: pirmiausia parodoma teisinga garso s artikuliacija, atkreipiamas dėmesys į tai, kad liežuvio galiukas remiasi į apatinių dantų viršutinę dalį, ir negali lįsti tarp dantų. Jei vaikui nepavyksta, reikia paspausti liežuvį degtuku, pagaliuku, zondu. Vaikas jį sukandęs ištaria s.
- Galima mokyti tariant skiemenį sie. Vaikas kartoja kelis kartus sie sie sie. Jei šiuo būdu nepavyksta, tai iškišamas liežuvis tarp lūpų ir pučiama, toks pratimas jau sukelia švilpesį panašų į garsą s. Jei liežuvis neišsilaiko tarp dantų, tai jį galima prilaikyti zondu. Liežuvis patraukiamas už dantų ir bandoma tarti s. Jei liežuvis kyla prie viršutinių dantų, tai prilaikome zondu. Tokioje padėtyje s jungiamas su balsiais - se se se sy sy sy...
GARSAS Š (Ž)
- Garso Š tarimo galima mokyti remiantis garsu S. Vaikas tęsiamai taria garsą S____, zondu iš apačios liežuvis lengvai užriečiamas aukštyn, stipriau papūtus orą, pasigirsta Š.
- Mokymas remiantis garsu N. Vaikas tęsiamai taria garsą N____ ir iškarto bando tarti Š____ - nnnnššššš nnnšššš. Šiuo būdu vaikai gan lengvai išmoksta tarti garsą Š.
- Jei vaikas taria garsą R, galima remtis šiuo garsu, nes šių abiejų garsų kalbos padargų padėtys labai panašios, tik nereikia virpinti liežuvio galo ir gerklų, tarti šnabždesiu: rrrššš rrrššš...
- Mokymas per t,d - vaikas išsižioja, pakelia prie viršutinių dantų alveolių, greitai taria garsų junginius TTT, DDD, T DT DT DDD . Tuo metu oro srovė staigiai pučiama į liežuvio galiuką. Pirštu ar zondu greitai braukoma po liežuviu.
- Ant liežuvio galiuko uždedama 1 * 1 cm popieriaus lapelis, kuris prispaudžiamas prie gomurio, o po to staigiu iškvepiamo oro postūmiu išmetama lauk ( pradeda virpėti liežuvio priekis).
