Mokomės garsą S

Artikuliacinė mankštelė (VIDEO)

 1 - dalis
Kaip  teisingai atlikti liežuvio mankštelę. Pratimų kompleksas garsams S - Z, Š - Ž, l - R. (Begemotas, varlytė, drambliukas, gyvatėlė, arkliukas, šukos, laikrodukas, ežiukas)
 2 - dalis
Pratimai: futbolas, sūpynės, kalakutas, maišom tešlą, kepam blynelius, uogienė, puodelis, valome dantukus.

3 - dalis
Pratimai: katytė, laivas, dažytojas, grybas, genys, uodas, armonikėlė, užvesk motoriuką.

4 - dalis
Tai sudėtingesni pratimai.
Varlytė ir drambliukas, gyvatėlė ir akmuo, laikrodukas, katytė, puodukas ir lėkštutė, vėjelis, kalnelis.
 

Šaltinis: logoped1.ru

Artikuliacinė mankštelė

Tai filmuota mankštelė rusų kalba.

Matysite šiuos pratimus:

1. Kastuvėlis (liežuvėlis paguldomas ant apatinės lūpos)
2. Adatėlė (iškišamas smailus liežuvėlis)
3. Laikrodukas (liežuvio galiuku siekiame lūpų kampučius)
4. Sūpynės (liežuvį keliame prie viršutinės ir apatinės lūpos)
5. Puodelis (padarome iš liežuvėlio puodelį ir išlaikome)
6. Kalnelis arba katytė riečia nugarėlę 
7. Arkliukas (bėga arkliukas)
8. Grybas (pričiulpiame liežuvį prie gomurio)
9. Armonikėlė (pričiulpiam liežuvį prie gomurio ir uždarom, atidarom burnytę)
10. Žaidžiame futbolą (liežuvio galiuką įremti į žandą vieną paskui kitą)
11. Dažom tvorą (liežuvio galiuku  valome apatinius, po to viršutinius dantukus)
12. Dažytojas ( liežuvio  galiuku braukome per gomurį pirmyn-atgal)
13. Tvora (įtempiame lūpas į šypseną, taip kad matytųsi dantukai)
14. Dūdelė (lūpos į priekį)
15. Šypsena
16. Straubliukas (lūpos ištempiam į priekį)

Linksma liežuvėlio mankštelė

Linksma liežuvėlio mankštelė

Atsispausdinti  ČIA
Peržiūrėti  ČIA

Liežuvio mankšta garsams Š, Ž, Č

   Artikuliacinė mankštelė garsams Š, Ž, Č

Artikuliacinio aparato lavinimas

Artikuliacinio aparato lavinimas, kaitaliojant įtampą ir atpalaidavimą

Atliekant artikuliacijos aparato mankštos pratimus, reikia atkreipti dėmesį į įtampos atpalaidavimo kaitaliojimą (ypač tai svarbu dirbant su dizartrikais).

•  ne tik sučiaupti lūpas, bet ir stipriai jas suspausti;
• ne tik ištempti lūpas į šypseną, bet stipriai įtempti;
• ne tik padaryti "dūdelę", bet ją darant, ištempti lūpas į priekį (kad lūpos būtų kietos);
• stipriai ištempti lūpas į priekį :dūdele", atlikti čiulpimo judesius;
• ištemptom į priekį lūpom "bučiuotis";
• ištemptom į priekį lūpom daryti anspaudus ant delniuko;
• atliekant liežuvio judesius į šonus, turime liežuviu neliesti lūpų;
• iškišti įtemptą liežuvį;
• pakankamai išsižioti, kad būtų galima pakelti platų įtemptą liežuvį į viršų (paliesti ar tikrai jis įtemptas, :pasigalinėti");
• iš plataus liežuvio padaryti smailų liežuvį "adatėlę";

Kinestezinis metodas, derinant artikuliacinio aparato ir rankų judesius

Atliekant artikuliacinio aparato mankštą, ją galima sieti su rankų judesiais:

• ištiestom rankom per alkūnes siekiam apkabinti storą medį, dainuojame "aaaa";
• ištiesiam rankas ir alkūnes į priekį ir susiliečiam pirštais (lyg pratęstume lūpų judesį į priekį), dainuojame "ooo";
• plaštakos sugniaužtos į kumštį, jie sudėti vienas ant kito ("dūda"), dainuojame "ūūū";
• rankos ištiestos į šalis, delnais į viršų, dainuojame "yyy";
• rankos nuleistos žemyn ir pakeltos šiek tiek į priekį, delnai žemyn, dainuojame "ėėė";
• rankos nuleistos prie šonų, delnai į priekį, dainuojame "eee";

Pirmiausia išmokstame po vieną dainelę ir judesį, po to jungiam po du judesius rankom ir lūpom, vėliau tris ir t.t. galiausiai visi judesiai ir garsai išdainuojami vienu atsikvėpimu. Dviejų rankų ir lūpų judesių sujungimas padeda nejučia ištarti dvibalsius ai, oi, ui, ei, ie, uo. Kuomet vaikui sunku sujungti garsus į skiemenį, galima naudoti plaštakų ir lūpų judesius:

• rankų pirštai į viršų - L, juos ištiesiame - La;
• rankų pirštai į viršų - L, juos pasukame į vidų - Lo;
• rankų pirštai į šonus - L, tiesiame į šonus - Ly;
• rankų pirštai į viršų - L, kumščius dedame vienas ant kito - Lū.

Panašiai sudaromi skiemenys su D - pirštus pajudiname; su R - pirštus pajudiname ilgiau; su S - plaštaką laikome po smakru, ranką tiesiame į priekį - Sa, ir t.t.

Lūpų judesių lavinimas:

• atkišti lūpas į priekį;
• nusišypsoti, apnuoginti dantis;
• šypsotis praverta burną;
• atkišti lūpas į priekį;
• nusišypsoti, po to atkišti lūpas;
• prasižioti ir užčiaupti burną,lūpas įtempti;
• pakelti viršutinę lūpą, parodyti viršutinius dantis;
• nuleisti apatinę lūpą, parodyti apatinius dantis;
• viršutinę lūpą uždėti ant apatinės lūpos;
• apatinę uždėti ant viršutinės lūpos;
• patraukti kairįjį lūpų kampą į kairę;
• patraukti dešinįjį lūpų kampą į dešinę;
• išpūsti skruostus;
• įtraukti skruostus;
• stumdyti orą iš vieno skruosto į kitą;
• skalauti vandenį burnoje, stipriai sučiaupus lūpas;
• lūpomis laikyti įvairius daiktus (pieštuką, pagaliuką, segtuką ir t.t.);

Pratimai poliežuvinio raiščio patempimui

Pakėlus  liežuvį aukštyn  - matome  jog apatiniame liežuvio  paviršiuje  yra gleivinės  pasaitėlis, rišantis jį prie burnos ertmės dugno.  Jis yra apie 1,5 cm .  Kartais šis pasaitėlis būna pernelyg trumpas. Dėl trumpo liežuvio pasaitėlio  netariami garsai (arba tariami netaisyklingai) - š, ž, l, r, kartais t, d, n.   Esant tokiam poliežuviniui raiščiui,  daugiausiai "vargstama"  su garsu r, nes  reikia ne tik liesti liežuviu gomurį, bet  ir suvirpinti liežuvio galiuką.  Vaikai negalėdami ištarti, garsą r  - visiškai  praleidžia,  keičia kitu  arba iškraipo. Kartais tariamas "viendūžis", kada liežuvio galiukas vos paliečia gomurį arba taria "gomurinį" ( prancūzišką). Tai vienas  sunkiausiai pašalinamų tarimo defektų.  

Kirpti ar nekirpti? Prieš porą šimtmečių  pribuvėjos kirpdavo liežuvio pasaitėlį visiems naujagimiams, ir tai  atlikdavo tiesiog aštriu piršto nagu. Dabar tai daroma,tik  tada, jei  tikrai  būtina. Jei kūdikiui trukdo žįsti, pasaitėlį reikėtų pakirpti kuo greičiau. Dažniausiai tai atliekama dar gimdymo namuose. Ar vaikas turės garsų tarimo trūkumų dėl  trumpo  poliežuvinio raiščio, rodo šie požymiai: 

• dvišakis liežuvis (liežuvio galiukas primena širdelės formą, raidę W),
• negali iškišti liežuvio  toliau nei apatiniai dantukai,
• sunku judinti liežuvį į šonus,
• negali paliesti  gomurio,
• sesuo ar brolis turėjo "prisegtą" liežuvį, kas trukdė garsų tarimui. 

Tokiais atvejais nereikia delsti. Jei poliežuvinis raištis nėra ypač  trumpas, rekomenduojama neskubėti jo kirpti. Net jei liežuvėlis trumpesnis nei 8 mm - geriau jį  pratempti, nei  pakirpti (pakirpus lieka randas, kuris gali trukdyti liežuvėlio judrumui). Be to pakirpus, vaikai  baiminasi  daryti artikuliacinę mankštelę liežuvėliui, kuri yra būtina po operacijos.

    Poliežuvinį raištį galima pratampyti specialiais pratimais. 

Rekomendacijos atliekant pratimus:

• atliekant pratimus, burna reikia praverti tiek, kad liežuvio galiukas siektų alveoles,
• visi judesiai atliekami  neskubant, lūpos įtemptos  į šypseną, burna praverta ( stengtis kuo daugiau),
• atliekant pratimus, vaikas pavargsta, jam gali skaudėti poliežuvinį raištį, todėl būtina daryti pertraukėles, leisti vaikui pailsėti.

Artikuliacinė mankštelė poliežuvinio raiščio  patempimui

"Dažytojas"

Nusišypsoti, išsižioti ir liežuvio galiuku  "paglostyti" kietąjį gomurį, darant  judesius liežuviu pirmyn - atgal.

• Lūpos ir apatinis žandikaulis turi būti nejudrūs.
• Stebėti, kad liežuvio galiukas  siektų  viršutinių dantų vidinį  paviršių ir neišlįstų iš burnos.

"Arkliukas"

Nusišypsoti, parodyti dantukus, prasižioti ir pliauškenti liežuvio galiuku (kaip daro arkliukas kanopomis). 

• Pratimas pradžioje atliekamas lėtu tempu, vėliau greitinamas.
• Apatinis žandikaulis neturi judėti, dirba tik liežuvis.
• Stebėti, kad liežuvio galiukas nenuslinktų į vidų, t.y. kad vaikas pliauškentų liežuviu, o ne čepsėtų. 

 "Grybukas"

 Nusišypsoti, parodyti dantukus, praverti burną ir, prispaudus platų liežuvį prie gomurio, plačiai išsižioti. Liežuvis primena ploną grybo kepurę, o ištemptas poliežuvinis raištis - jo kojelę.

• Stebėti, kad lūpos būtų šypsenos padėtyje.
• Šoniniai liežuvio kraštai turi būti prispausti vienodai stipriai - nė viena pusė neturi nusileisti.
• Pakartojant pratimą - praverti burną plačiau. 

 "Armonikėlė"

Nusišypsoti, prasižioti, prispausti liežuvį prie gomurio ir, nenuleidžiant liežuvio, atverti ir užverti burną (išsitempia armonikėlė). Lūpos  ištemptos į šypseną. Pakartojant pratimą, reikia stengtis prasižioti plačiau (visa burna) ir vis ilgiau išlaikyti liežuvį viršutinėje padėtyje.

• Stebėti, kad lūpos nejudėtų.
• Išsižioti ir užsičiaupti, išlaikant kiekvieną padėtį pagal skaičiavimą nuo 3 iki 10. 
• Stebėti, kad išsižiojant nenusvirtų liežuvio viena ar kita pusė. 

"Būgnininkas"

Nusišypsoti, išsižioti ir pastuksenti liežuvio galiuku už viršutinių dantų, daug kartų ir aiškiai ištarti garsą d-, d-, d-. Pradžioje garsas d tariamas lėtai. Palaipsniui tempas greitinamas.

• Burna visą laiką turi būti praverta, lūpos šypsotis, apatinis žandikaulis - nejudrus, dirba tik liežuvis. 
• Stebėti, kad garsas  -d- turėtų tvirtą kirtį - nebūtų supliuškęs. 

"Sūpynės"  

Nusišypsoti, parodyti dantis, prasižioti. Platų liežuvį pakelti už viršutinių dantų (iš vidinės pusės), po to padėtį platų liežuvį už apatinių dantų (iš vidinės pusės). Taip paeiliui keisti liežuvio padėtį. 

• Stebėti, kad dirbtų tik liežuvis, o apatinis žandikaulis ir lūpos būtų nejudinami.

"Siekti nosį"

Nusišypsoti, išsižioti. Plačiu liežuvio galiuku uždengti viršutinę lūpą, po to siekti nosį ir vėl nuleisti ant viršutinės lūpos. 

• Stebėti, kad liežuvis nesusiaurėtų.
• lūpos ir apatinis žandikaulis nejuda.

"Kamuoliukai'

Burna uždaryta. Stipriai liežuvio galiuką įremti  į vieną žandą, po to į kitą. 

"Katytė laka"

Į lėkštę įdėti truputi uogienės. Pasiūlyti vaikui  palaižyti liežuvėliu uogienę - parodyti kaip katytė laka (laižo).

"Grybukas" (savimasažas)
Pasiūlyti vaikui padaryti pratimą "Grybukas". 
Vaikas rodomuoju ir didžiuoju pirštu  apkabina pasaitėlį. Taip padeda nulaikyti liežuvėlį. 



Mechaninės  priemonės atliekant artikuliacinius pratimus

Jei liežuvis neprisispaudžia prie gomurio, ar nukrenta vienas liežuvio šonas, darant pratimus ; "arkliukas", "grybukas:, tai logopedas  liežuvį kelia  su zondu.
Poliežuvinio raiščio masažas

Kairės rankos didžiuoju ir rodomuoju pirštais  suimti liežuvio galiuką ir  pakelti liežuvį aukštyn. 
Burna pravira.
dešinės rankos dviem  pirštais masažuoti poliežuvinį raištį ( aukštyn-žemyn).

Kiti poliežuvinio raiščio patempimo būdai

Padėti po liežuviu du pirštus (tarp pirštų poliežuvinis raištis). Nykščiu prilaikyti liežuvio galiuką ir atlikti tempimo judesius į save .

        

Pratimas su guminiu žiedu

Ant liežuvio galiuko padedamas guminis žiedelis (galima iškirpti iš pipetės, čiulptuko). Vaikas plačiai  praveria burną, žiedą liežuvio galiuku spaudžia prie gomurio. burną uždaro, po to vėl praveria ir taip kelis kartus. šis pratimas kartojamas per dieną keletą kartų. 


Garsų mokymas
Garsai r, š, ž mokomi tik tada, kai pakankamai patempiamas  (atpalaiduotas) poliežuvinis raištis.
Garsai l, č, t, d, n mokomi, kai poliežuvinis raištis nėra pakankamai patemptas, bet liežuvio galiukas jau kyla prie viršutinių dantų.
Kitiems garsams poliežuvinis raištis įtakos neturi.

Literatūra; 

N.Červiankova "Metodai ir būdai dirbant su vaikais, turinčiais trumpą poliežuvinį raištį"

Linksmasis liežuvėlis

         Siūlau kartu su vaikučiu pasidaryti  artikuliacinės mankštelės knygelę. Atsispausdinkite,  aptarkite kartu paveikslėlius. Tegu vaikutis nuspalvina -  knygelė  bus žaismingesnė (spalvinkite tik su spalvotais pieštukais). 

 Parsisiųsti "Linksmasis liežuvėlis"
arba ČIA

 

Linkiu sėkmės !

Literatūra: E.Aniščenkova "Artikuliacinė gimnastika"

Paruošiamieji pratimai garsui R- R" tarti (video)

    Artikuliacinė mankšta ypač svarbi , mokant tarti garsus. Nemažiau svarbu - pratimus atlikti kuo taisyklingiau. Ši filmuota medžiaga turėtų padėti tėveliams, kurie kartu su vaiku, mankštins liežuvėlį  namuose.

   

Liežuvio mankštelė garsams Š ir Ž

Tariant garsiuką š, lūpos atkištos daugiau į priekį, negu tariant garsą O. Tarpelis tarp dantukų 1-3 mm. Liežuvis šaukštelio ar kaušelio formos, jo priekis pakeltas, prisiglaudęs prie kietojo gomurio už alveolių, sudaro ankštumą. Liežuvio šonai,  prispausti prie viršutinių šoninių dantų, neleidžia orui eiti pro šonus. Minkštasis gomurys pakeltas ir uždaro oro įėjimą į nosį. Balso stygos nevirpa. Oro srovė plati ir šilta. 

               Tariant garsą Ž  artikuliacija ta pati kaip š, tik virpa balso stygos ir kiek silpnesnė iškvepiamo oro srovė. 

               Pakartokime pratimus, kurie  parengia tarti garsus s, z, ir dar papildomai išmokime naujų pratimų. 

Susiję straipsniai:

Rekomendacijos kalbinei motorikai lavinti

Pratimai oro srovei išgauti

Pratimai lūpoms lavinti 

Parengiamieji pratimai mokant tarti garsus

Mankštiname liežuvėlį (garsiukams s ir z)

Linkiu sėkmės!

Šaltiniai: Kuškovskaja T.A Artikuliacinė mankšta paveikslėliuose

Garsiukų namelis

       Rekomenduojama priešmokyklinio amžiaus vaikams supažindinimui su kalbos garsais.

   "Šiandien mes sužinosime kur gyvena garsiukai, eisime į svečius. 

      Mūsų garsiukai gyvena namelyje kartu su liežuvėliu. O šis namelis didelis - dviejų aukštų.

   Pirmame aukšte - tai mūsų apatiniai dantukai - gyvena A, O, U, I, Y, E, Ė. Ten pat ir kita garsiukų šeimynėlė (švilpiančiųjų) - S, Z, S', Z', C .

   Lipame į antrą aukštą (liežuvėlis pakyla prie viršutinių dantų). Pažiūrėkime, kiek čia daug garsiukų gyvena. Kai kurie iš jų mėgsta šnypšti - tai šnypščiančiųjų garsų šeimyna. Pavadinkime juos - Š, Ž, Č, DŽ, Š', Ž', Č' DŽ'. Šalia įsikūrusi dar viena šeimynėlė, kuri mėgsta skardžai dainuoti. Tai broliukai L, L' ir R, R'. Garsiukai L ir R tvirto charakterio, o L' ir R' minkšto. Antrame aukšte gyvena ir daugiau garsiukų, bet mes su jais susipažinsime kitą kartą.

         Štai koks mūsų "Garsų namelis", o jo šeimininkas - liežuvėlis. Dabar jis darys mankštelę, o mes jam padėsime." 

Linkiu sėkmės!

Piešinėliai  Mildos Šataitės.

Parengė logopedė Nijolė Jakubauskienė

Susiję straipsniai:

Parengiamieji pratimai mokant tarti garsus

Liežuvėlio mankštelė

Mankštiname liežuvėlį

Mankštiname liežuvėlį (garsiukams s ir z)

 Liežuvėlis - tavo draugas,

Kad jis būtų greitas ir vikrus,

Kad klausytų jis tavęs,

Tu kiekvieną dieną 

Liežuvėlį pamankštink.

 

Kepkime blynelius

Truputi praverti burną, nusišypsoti. Ramiai  padėti platų liežuvį ant apatinės lūpos ir spaudyti jį lūpomis tariant pia-pia-pia...Iškvepiant orą  - spaudyti liežuvį lūpomis (stengtis kuo daugiau kartų lūpomis suspausti liežuvį), pailsėti, įkvėpti  ir vėl pakartoti (pia-pia-pia...). Pasunkinant užduotį - be fonacijos.

• T.p. paskutinį skiemenį tarti tęsiamai (pia-pia-piaaaaaaa...).

Padarykime  platų liežuvį

Nusišypsoti, praverti burną. Padėti platų liežuvio galiuką ant apatinės lūpos. Liežuvio šoniniai kraštai turi liesti šoninius kampučius (neiškišti ilgo liežuvio, jis turi dengti tik apatinę lūpą). Išlaikyti jį tokioje padėtyje pagal logopedo skaičiavimą, nuo 1-5 (10).

Paploninkime liežuvėlį

Pakramtyti liežuvėlį su priekiniais dantukais, iškišant liežuvį pirmyn, atgal.

Liežuvėlis slepiasi

Nusišypsoti, praverti burną. Iškišti išplatintą liežuvį ant apatinės lūpos. Palaikyti, po to paslėpti liežuvio galiuką už apatinių dantų (įtraukti liežuvį uždarant burną).  Kartoti keletą kartų.

Liežuvėlis eina pasivaikščioti

Nusišypsoti, praverti burną. Padėti  platų liežuvį ant apatinės lūpos,  po to liežuvio galiuku (smailiu) siekti smakrą. Kartoti keletą kartų.

Katytė

Nusišypsoti, praverti burną. Platų  liežuvio galiuką įremti į  apatinius dantukus ir palaikyti.

Liežuvėlis ragauja

Liežuvio galiuku siekti saldainiuką. Palietus, įtraukti liežuvį į burną ir paskanauti (liežuvis atsipalaiduoja, išplatėja).  Kartoti keletą kartų.

Liežuvėlis valo  dantukus 

Nusišypsoti, parodyti dantukus. Praverti burną ir liežuvio galiuku „pavalyti“ apatinius dantukus iš vidinės pusės, darant judesius liežuviu iš vienos pusės į kitą, (liežuvis turi būti prie dantenų). Po to iš apačios į viršų (liežuvio galiukas platus, pradėti judesį nuo apatinių dantų šaknų).

Katytė laka 

Nusišypsoti, praverti burną. Prie smakro pridėti lėkštutę, parodyti, kaip katytė laka pienelį.

Liežuvėlis supasi

Nusišypsoti, praverti burną. Platus liežuvio galiukas guli prie apatinių dantukų. Pakelti platų liežuvio galiuką prie viršutinių dantų ir nuleisti prie apatinių dantukų (aukštyn – žemyn), išlaikyti lūpas įtemptas į šypseną.

Kiškutis šypsosi

Nusišypsoti, liežuvio galiuką įremti į apatinius dantis (liežuvio nugarėle beveik „plokščia“). Šalto oro srovę pūsti liežuvio viduriu.

Tariame garsiuką S

Lūpos įtemptos į šypseną. Burna truputi pravira. Platus liežuvis plačiai guli burnoje, liežuvio galiukas remiasi į apatinius dantis. Išilgai liežuvio, per patį jo vidurį, dedamas siauras, ilgas zondas arba plonytis apvalus pagaliukas. Lygiai sukandus dantis, ilgai pučiamas oras. Oro srovė šalta ir siaura.  Kartoti keletą kartų. Kai girdisi teisingas garsas, bandoma tarti savarankiškai. 

 Tariame garsiuką Z

Garsas Z tariamas kaip ir S, tik virpa balso stygos. Tą galima pajusti pridėjus ranką prie gerklų. 

Tarkite ilgai - zzzzz...  - zyzia bitės.
Užspauskite ausis pirštukais ir tarti zzzz - galvoje burzgia motoriukas.

Pratimėlius kartokite 10 - 15 kartų. 

Susiję straipsniai: 

Garsų S, Z taisyklinga artikuliacija ir tarimo trūkumai 

Pratimai oro srovei išgauti
Liežuvėlio pasakėlė
Pratimai lūpoms lavinti

Paveiksliukai iš knygos E.S. Aniščenkova   "Artikuliacinė  mankštelė"