Rodomi pranešimai su žymėmis straipsniai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis straipsniai. Rodyti visus pranešimus

2012 m. vasario 4 d.

Kodėl nesiseka mokykloje?

Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas patenka į naują socialinę aplinką, susiduria su įvairiomis užduotimis ir reikalavimais. Jis turi ne tik sparčiai mokytis, bet ir rasti savo vietą bendraamžių grupėje, laikytis nustatytų taisyklių. Nemaža dalis pirmokų, padedant pedagogams ir tėvams, lengvai adaptuojasi mokykloje, noriai ir sėkmingai mokosi. Tačiau vaikai, turintys vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sunkumais. Viena jų, dažniausiai pasitaikančių pradinėse klasėse, yra skaitymo (disleksija) ir rašymo (disgrafija) sutrikimai. Skaityti toliau...

2011 m. gruodžio 17 d.

Vaiko isterija suvaldoma



    Apie vaikų auklėjimo patirtį visi tėvai galėtų kalbėti valandų valandas. Girdime, kaip mažyliai nemiegodavo naktimis, kaip buvo atpratinami nuo čiulptuko, kaip juokingai žengė pirmuosius savo žingsnius...Daugelis prisimena savo vaiko isterijos priepuolius ir kaip su tuo buvo sunku kovoti. Ir mes patys dažnai viešoje vietoje matome, kaip mamoms, sudraudusioms mažylį, tenka patirti siaubingas scenas: jos pusantrų metų pypliukas, negavęs geidžiamo gėlės žiedo, krinta ant žemės, trypia kojomis, muša mamytę, ne savo balsu rėkia...
    Kaip nuraminti vaiką? Kaip elgtis mamai? Kodėl šitokie mažylio priepuoliai kartojasi? Ar tai nėra ligos požymiai?
   Šitokį vaiko elgesį yra patyrusi kiekviena šeima. Tai yra visai normali vaiko išraiška, reikalaujant iš aplinkinių dėmesio, norų išpildymo ir kit. Augdamas jis intuityviai suvokia savo verksmo galią ir ja manipuliuoja prieš tėvus.
   Kaip elgtis tėvams, kad mažylis suvoktų tam tikras elgesio taisykles, kuriomis turi vadovautis ir jis?
  Jau pirmaisiais mėnesiais pradėkime kūdikiui diegti, kad malonumo reikia palaukti. Reikalaudamas krūties, kūdikis verkia, nes jis alkanas. Ruošdamasi maitinimui, mamytė ramina vaikelį: ,,Pakentėk, mano saulute, tuojau mamytė tave pamaitins“.
   Trejų metukų mažylis reikalauja filmuko. ,,Tu nori žiūrėti filmuką? Būtinai jį pamatysime, bet dabar miegosim, o po to įjungsime televizorių“. ,,Tu nori eiti pasivaikščioti? Žinoma, eisime į parką, bet vėliau, kai išmiegosi.“ Jeigu vaikučio šie žodžiai nenuramina ir jis verkdamas reikalauja savo norų išpildymo, mama turėtų labiai ramiai dar kartą pakartoti argumentus ir baigti pokalbį jo neužaštrindama.
   Vaikas nepriima ilgų postringavimų. Jeigu jis vis nenusiramina – pasistenkite jo dėmesį nukreipti, pasakydami ką nors įdomaus ir malonaus: ,,Žiūrėk, koks gražus šuniukas eina pro mūsų kiemą. Įdomu, kur jis bindzena. Žinoma, jis skuba miegučio. Ir mano Gretutė eina poguliuko. Iki pasimatymo, šuniuk.“ Taip kalbėdami nuneškite savo mažylį į lovytę, pasiūlykite pasiklausyti pasakos ar dainelės. Jeigu ir dabar vaikutis nenusiramina, reikėtų trumpai jį paguosti: ,,Man labai gaila, kad tu niekaip negali įveikti savo ožiuko. Kai tu jį nugalėsi, mamytė tau padės nusirengti ir atsigulti į lovytę.“ Ir išeiti iš kambario uždarius duris.
   Kai tik mažylis suvoks, kad jo isteriškas elgesys nepaveiks tėvų, jis nusiramins. Bet iki tol jis išbandys visas įmanomas priemones: mes išgirsime jo gailius atodūsius, šniurkštavimą, verksmą, net isterišką kriokimą... Eksperimentavimas truks ilgai, kol pats pavargs, stebėdamas aplinkinių reakciją. Jūsų žvilgsnis, išduodantis susijaudinimą, pasimetimą, nerimą, dar labiau ištęs isterijos priepuolius.
   Tėvai neturėtų šių vaiko scenų dramatizuoti. Žinoma, tuo metu jums laikas tęsiasi amžinybę... Nusiraminimui pasižymėkite vaiko isterijos datą, pradžią ir...užsiimkite savo reikalais, stenkitės išlaukti... Kai baigsis isterija, ir tai pasižymėkite. Jei vaikutis ateina pas jus, vadinasi, jis ieško paguodos. Priglauskite, pagirkite už tai, kad jis stengiasi būti geras, kad įveikė begėdį ožiuką. Apsikabinęs jus vaikutis bus laimingas, pasiruošęs susitaikyti, tad negrįžkite prie temos, dėl kurios tiek daug ašarų buvo išlieta. Nukreipkite mažylio dėmesį kita linkme, pamaitinkite, jei jis dar nevalgęs, pažaiskite, jei tai žaidimų metas, paguldykite jį, jei ,,drama“ įvyko prieš miegą.
Jokiu būdu neleiskite vaikui pajusti savo verksmo galios. Išsireikalavęs pageidaujamo daikto, jis intuityviai suvoks savo pergalę. Pradžia padaryta – vis dažniau sulauksite reikalavimų, išreikštų riksmu ir trypimu. Suaugusiems beliks tik pripažinti savo bejėgiškumą prieš mažąjį rėksnį.
   Kai tik mažylis pradeda isterikuoti, nuraminkite jį: ,,Matau, koks tu nelaimingas. Bet tik tada, kai nusiraminsi, mes pasikalbėsime ir išsiaiškinsime tiesą“. Palikę jį vieną kambaryje, neužmirškite vėl pasižymėti, kiek truks mažylio pykčio priepuolis. Pradžioje tai gali dažnai kartotis, iki tol, kol vaikas supras, kad baugindamas tėvus jis nieko nelaimės. Mažylis gali sumąstyti įvairiausių kovos būdų: ir pykčio grimasų, ir gestų...Nemuškite jo, kalbėkite pagarbiai, kaip su suaugusiu, protingu žmogumi, nepasiduokite jo provokacijoms.
   Nesijuokite iš vaiko. Jums atrodo, kad mažylį sunervino smulkmenos, bet jis tai labai skaudžiai išgyvena. Vaikus bet kokia pašaipa labai žeidžia, tad jis pyksta, pasimeta, nežino, kaip reaguoti. Nuolatinis šaipymasis vaiką stumia į nepilnavertškumo būseną.
Tėvai neturėtų erzinti įpykusio vaiko. Juk tuo metu jis ir taip jaučiasi nelaimingas. Sulaukęs pačių artmiausių žmonių pašaipų mažylis bus išmuštas iš pusiausvyros – net tėvai, kai jam reikia pagalbos, jo nepalaiko!
   Jūsų tikslas – išmokyti vaiką garbingai suvaldyti savo pyktį, įtūžį. Todėl jūsų elgesys turi būti vaikui pavyzdys: turite ramiai ir santūriai išsakyti savo reikalavimus.
   Nepapirkinėkite savo vaiko saldumynais ar žaislais. Perpratęs jus, mažylis greitai pradės spekuliuoti ligomis ar skausmais.
Vaikas neturėtų girdėti tėvų nesutarimų, priekaištų. Jis pasimeta tarp besivaidinčių tėvų, stengiasi rasti užtarimą, pradeda išsireikalauti norimo dalyko, nes abu tėvai nori būti geresni už kitą.
   Taigi kovodami su vaiko isterija visi šeimos nariai turi laikytis bendrų taisyklių:
* Nepulti raminti vaiko vadovaujantis tik emocijomis;
* Pažadėti vaikui draugystę, kai jis tik nusiramins;
* Ramiai laukti isterijos pabaigos.
   Jeigu jūs negalite ramiai darbuotis matydami, kaip vaikas pykčio apimtas daužo galvą, spardo sieną, paklokite jam ant grindų apklotą ir paeikite į šoną. Tegu vaikas nemato, kas dedasi jūsų širdyje – nusiraminkite ir užsiimkite savo reikalais.
   Svarbiausia, kad visa šeima vadovautųsi tais pačiais auklėjimo principais. Vaikas neturi rasti užtarėjo. Laikydamiesi tokio nusistatymo, po kurio laiko vartydami savo užrašus, pamatysite, kad vaiko isterijos priepuoliai vis retėjo ir trumpėjo, o po dviejų – trijų mėnesių jų nebeliko. Augdamas vaikutis pradėjo įveikti savo pykčio priepuolius. O tai ir yra tėvų pergalė!

2011 m. lapkričio 30 d.

Nauja dailės priemonė - SMĖLIO STALIUKAS

Smėlio staliukas yra piešimo, tapymo, 
žaidimo ir dailės 
terapijos priemonė 
Tai – nedidelis, apvalios formos (47 cm skersmens), lengvas (2 kg), į nedidelį staliuką (su kraštu smėliui sulaikyti) panašus, įvairiomis spalvomis šviečiantis prietaisas piešimui.
 Jis sėkmingai taikomas įvairaus amžiaus, sutrikimo ir charakterio vaikams ( taip pat paaugliams ir suaugusiems).
Staliukas labai patogus vaikų kūrybai ir žaidimui: gali būti dedamas ant stalo, kėdės ar grindų (neturi kojų). Jo medinis korpusas ir šviesai pralaidus pagrindas yra patogus piešti tiek pirštais, tiek įvairiomis dailės priemonėmis (manų, kukurūzų ir kt. kruopos, guašas, dažai piešti pirštais).
Sklindanti šviesa ir smėlis sukuria linijų ir dėmių kontrastus bei įvairaus intensyvumo tonus, kurie vaikus ne tik veikia terapiškai, bet ir skatina kurti.

  • Smėlio staliuko viduje yra įmontuoti šviesos diodai (RGB ledai), kurie maitinami nepavojinga 12 V įtampa. Tad, skleisdamas įvairių spalvų, nekenkiančią akims šviesą, smėlio staliukas naudoja tris kartus mažiau elektros energijos, negu dienos šviesos lempos.
  • Spalvų valdymo blokelis (įmontuotas viduje) suteikia galimybę pasirinkti vieną iš 16-os pagrindo apšvietimo spalvų, o patogaus pultelio pagalba galima reguliuoti ir spalvų pasikeitimų dažnį bei intensyvumą. Yra ir  keturios papildomos automatiškai besikeičiančių spalvų programos.
  • Rekomenduojama piešti kruopomis: manų, grikių, kukurūzų ir kt.
 Smėlio staliukas vaikams, 
turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų
 Padeda
  • Skatinti   vaikų dailinę raišką.
  •  Stimuliuoti vaikų taktilinius ir kinestetinius pojūčius.
  • Aktualizuojant sensorinius pojūčius, skatinti atgaminti įvykius, emocijas, svajones susijusias su ankstesnėmis patirtimis.
  • Skatinti apdoroti (suvokti) šias aktualizuotas mintis, emocijas.
  • Įtraukti vaiką į vaikystės išgyvenimus, skatinant:
  • laisvą spontanišką žaidimą,
  • vaidmenų kūrimą,
  • Atgaminti užslopintas emocines patirtis (žaidžiant, atliekant įvairius vaidmenis),
  • Drąsiai teigti save (kaip vaikystėje).
  • Mokyti kurti grafines-tūrines formas, kurios padeda lengviau suvokti iškilusius erdvinius vaizdinius.
  • Skatinti (atgaminus) vėl patirti ir socialiai saugiu būdu vėl išreikšti savo vaizdinius, mintis, jausmus.
  • „Atverti“ galimybę pokalbiui.
  • Suteikti galimybę keisti ir kurti naujus (savastį atitinkančius) vaizdinius.
  • Lavinti vaizduotę (valingąją ir nevalingąją).
  • Lavinti kūrybingumą ir naujos kūrybinės patirties jausmą.
  • Padėti ieškoti savo individualios raiškos stiliaus.
  • Suteikti estetinį įspūdį, lavinti estetinius jausmus.

Gamintojas: UAB Jonely boats, tel. 864743933, jonaskas@gmail.com



2011 m. rugpjūčio 24 d.

Vaikų darželis "Mažieji šnekoriai"

   "Jei skubi padėti, padėk gražiai. Jei skubi užjausti, užjausk gražiai. Jei myli, mylėk gražiai. Jei dovanoji, dovanok gražiai. Ir jeigu tai susiję su vaiku, viską daryk dar gražiau Auklėk gražiai. Mokyk gražiai .Patark gražiai."       Š. Amonašvilis
Kai šaltukas paspaus,  duris atvers vaikų darželis "Mažieji šnekoriai".  Jis kuriasi centrinėje miesto dalyje. 
  Kiekvienas vaikas yra vienintelis ir nepakartojamas. Jis turi savo gyvenimo ritmą, pomėgius, poreikius ir augimo tempą.  Mes norime užtikrinti kokybišką globą ir visapusišką ugdymą, sukurti psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką, kuri skatins vaiką veikti, pažinti ir tyrinėti. Stengsimės gilintis į vaiko poreikius, ugdysime vaiko šnekamosios kalbos įgūdžius, džiaugsimės drauge su vaiku jo gebėjimu kalbėti, net tada, kai jis dar negali atsakyti žodžiais. 
   "Mažieji šnekoriai" - tai nedidelis,  jaukus darželis, primenantis namų aplinką, tai nesukelia vaikams streso.: vaikai turės galimybę leisti laiką su kitais vaikais, mokytis, draugauti, bendrauti, bet nestresuoti. Darželyje  bus įrengtos ir pritaikytos trys grupės nuo 1  iki 6 metų. Kiekvienoje grupėje  ne daugiau, kaip 10 vaikučių.      Darželyje dirbs kvalifikuotos auklėtojos, muzikos vadovė, anglų k. mokytoja  ir logopedės. Nuo 3 m. vaikai galės mokytis anglų kalbos, logopedės visada padės, jei vaikams dar nesiseks taisyklingai kalbėti. 
  Vaiko pažintis su "Mažaisiais šnekoriais", prasidės nuo susidraugavimo su auklėtojomis vaiko namuose. Tai padės vaikams  pasijusti saugiau naujoje aplinkoje, tuo adaptacija darželyje bus sklandesnė ir  mažiau streso ir vaikams, ir tėvams.
   "Mažuosius šnekorius" galėsite lankyti visą darbo dieną - nuo 7,30 iki 18 val. ar pusę dienos  (galės pasirinkti rytinį ar popietinį laiką), taip pat galėsite lankyti pasirinktas savaitės dienas ar kelias valandas. Tinkamą laiką visada suderinsime su kiekvienu. Esant būtinybei, pasirūpinsime Jūsų vaikučiu  ne tik papildomomis valandomis, bet ir savaitgaliais.
   Darželį lankantys vaikai skanaus tik šviežią ir specialiai jiems ruoštą maistą. Valgiaraštį tvirtins Šiaulių  visuomenės sveikatos centras. Maistas bus tiekiamas.
   Tėvelių dalyvavimas vaiko ugdyme yra labai svarbus. Todėl  jau dabar laukiame Jūsų pasiūlymų. Norime bendradarbiauti ir atrasti tinkamiausią ugdymo būdą Jūsų mažyliams. 
   Taip pat planuojame  tėveliams pasiūlyti  atvesti po pamokų savo pradinukus, kurie galės paruošti pamokas, pažaisti, pailsėti, papietauti ir pavakarieniauti.   Darželyje bus teikiamos  ir logopedo paslaugos vaikučiams, kurie nelankys mūsų darželio.
    Šiuo metu  kuriama darželio internetinė svetainė, kur galėsite rasti visą informaciją apie "Mažuosius šnekorius". 
   Nuoširdžiai kviečiame ir laukiame Jūsų darželyje !
   ...Vaikai auga patys. Kaip gėlės. Blaškytis, nervintis, kontroliuoti ir konfliktuoti-kam? Sukurkite palankią aplinką vaikui augti ir vystytis - ir tai bus geriausias auklėjimo metodas...    N.ir Z. Nekrasovos 

Vaikučių  registracija jau vyksta telef. -  +37065658920
El. paštas - maziejisnekoriai@gmail.com

2011 m. rugpjūčio 14 d.

Kodėl naudinga vaikui piešti?

Straipsnio autorė  A. Brazauskaitė
Tai kausimas, kurį matau mamyčių žvilgsnyje ar išgirstu, kai kalbama apie 1,5-2 metų amžiaus pyplių piešimą. Ne kartą esu girdėjusi tokias tėvelių ir net pedagogų nuomones: „Prisipieš dar mano vaikas, kai pradės lankyti mokyklą“, „Ką tie mažyliai gali nupiešti, juk jie tik terliojasi...“ Arba: „Mano Agnytė nemėgsta piešti, ji bijo susitepti.“
Visiems akivaizdi fizinės mankštos nauda, dėl ankstyvojo muzikavimo svarbos taip pat nesiginčijama. 
Šiame straipsnyje norėčiau pabrėžti ir plėtoti mintį, kad vaikų piešimas nuo pat savo ištakų yra fizinės, psichinės, emocinės būsenos atspindys.
Piešimas vaikystėje tokia pat natūrali ir spontaniška veikla, kaip žaidimas, vaikščiojimas, kalbėjimas žodžiais. Ankstyvojoje vaikystėje piešiant daug lengviau išreikšti savo patirtį, jausmus nei žodžiais. Piešimas – tai kompleksiškas procesas, įtraukiantis judesių įgūdžius, akių- rankos koordinaciją, jutimus, įsivaizdavimą, kūrybą ir t.t. 
Pirmieji universitetai
Žinome, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu visais pojūčiais: regos, uoslės, klausos, lytėjimu, skonio. Taigi įvairių medžiagų lietimas yra natūralus ir reikalingas vaiko pažinimo kelyje. Vaiko poreikį žaisti ir liesti skystas medžiagas galime tenkinti pasiūlydami jam molio bei rankų dažų.
Augant vaikučiui, vystosi jo kūno galimybės, plečiasi judesių amplitudė. Tyrinėjant aplinkos objektus, formuojasi nauji įgūdžiai. Visa tai vyksta žaidžiant. Būtent dėl to daugumas tėvelių bei ugdytojų nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ieško lavinamųjų žaidimų, žaislų. Iš tiesų vaikų žaidimai yra pirmieji universitetai. 1,5–3 metų mažylio žaidimo procese vyksta svarbios transformacijos: nuo jutiminių paviršių tyrinėjimo ir eksperimentavimo judesių iki simbolinio vaizdavimo judesių, asociacijų su įvykiais iš aplinkos, savęs vaizdavimo. J. K.Dubowski žodžiais, šis procesas – tai nepakartojamos žmogaus sąmonės formavimasis.
  Jau piešia ... ant sienų ...
Daugelis vaiko piešinio tyrėjų (F.I. Šmitas, L.S. Vygotskis, J. Matthews, M.V. Cox ir kt.) išskiria judesį kaip pirminį veiksmą piešinio atsiradimo procese. Iš tiesų šiuo laikotarpiu piešimas – keverzojimas labiau primena kūno kultūrą. Pirmasis brūkšnys dažniausiai nupiešiamas atsitiktinai, bėgant kur nors su pieštuku rankoje. Vaikai piešia gulėdami ant grindų, stovėdami prie sienos ir stengdamiesi pasiekti kuo aukščiau, norėdami užpildyti didelį lapą. Rankos juda įvairiomis kryptimis, ir, kai tik jose atsiranda pieštukas, pradedami kurti įvairūs „rankų judesių piešiniai“.

Manyčiau, taip vaikas gauna nepalyginti daugiau informacijos apie savo kūną ir jo galimybes erdvėje negu per įprastą kūno kultūros pamokėlę. Vaikas stebi ir gali pamatyti savo judesio paliekamą pėdsaką. Savo kūno suvokimas erdvėje, gebėjimas kontroliuoti kūną tokio amžiaus vaikui yra svarbiausias dalykas. Rankų ir viso kūno judesių amplitudę galima plėsti, pakeitę vien tik popieriaus lapo formatą: mažas popieriaus lapas skatins „smulkiuosius“ kūno judesius, didelis – plačiuosius. Po tokios veiklos mažyliai jaučiasi pavargę kaip po kūno kultūros pamokos – puola gerti ir valgyti atsineštų sumuštinių. 
Pirštukų miklumas 
Nukreipkime savo žvilgsnį į mažylio delniukus ir pirštukus: jis liečia, tyrinėja įvairius daiktus, maigo, baksnoja molį. Rankutę įkiša į dažus, brauko, plekšnoja. Piršteliai šokinėja taip, lyg vaikas grotų fortepijonu. Iš pasitenkinimo mažyliui tįsta seilė, visas dėmesys sutelktas į šį „darbą“. Ankstyvasis piešimas – tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai. Nustatyta, jog pirštukų miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susiję. Mat kairiojoje kaktos skiltyje yra už kalbą „atsakinga“ Broca sritis. Ji tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštukai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis.

 Taigi tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Kaip rašo logopedė J.Stasiūnaitė, ne veltui žmogus, „nerandantis“ tinkamo žodžio savo minčiai išreikšti, dažniausiai pasitelkia gestus. Antai japonai, įvertindami išlavėjusios rankų motorikos įtaką vaiko raidai, siūlo mankštinti net 2–3 mėnesių kūdikių pirštelius.
Nėra puikesnės pirštukų mankštos už žaidimus su dailės priemonėmis. Piešiant lavinama smulkioji motorika, sensomotorika, įsivaizdavimas, emocinė raiška. Tyrinėdamas medžiagas ir žaisdamas su jomis, vaikas turi galimybę visa tai asocijuoti su aplinkos įvykiais ir veiksmais. Pirštukais ir rankytėmis spaudžiama, glostoma, maigoma. Liesdamas medžiagas, vaikas kaupia skirtingą sensorinį patyrimą. Šiame procese pirštukų judesio amplitudė labai plati, ji gali būti prilyginama tik grojimui kanklėmis ar fortepijonu. Asociacijos, įsivaizdavimas, nusakymas siekiant išreikšti patyrimą skatina sąvokų ir kalbėjimo formavimąsi. Atėjęs į dailės pamokėlę dar menkai kalbantis 2,5 metų mažylis po mėnesio jau emocingai pasakoja, ką jis vaizduoja, o po dviejų – aiškiai taria žodžius
Taigi matome, kad piešimas ir kita dailinė veikla ankstyvojoje vaikystėje turi įvairią ir labai svarbią reikšmę vaiko visapusiškam augimui, jo lavinimui. 2,5-3 metų amžiuje, atsiradus pirmajam vaizdavimui (apskritimai, saulės, galvakojai – žmogeliukai ir kt.) bei vėlesniame ikimokykliniame amžiuje piešimas išlieka pagrindiniu būdu išreikšti savo pažinimą, emocijas, lavinti kūrybiškumą, aplinkos suvokimą ir kt. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaiko kūrybinės veiklos formos kinta, priklausomai nuo jo visuminio augimo. Kūrybinės veiklos kitimai ikimokykliniame amžiuje vaizdžiai parodomi pateiktoje lentelėje.

Matome, kad visa kūrybinė veikla reiškiasi kompleksiškai: piešiant, lipdant molį, žaidžiant konstrukcinius bei draminius žaidimus. Tokiu būdu lavinami visi vaiko asmenybės įgūdžiai bei suvokimas: motoriniai, jutiminiai, erdviniai, socialiniai, emociniai, kūrybiniai, savęs ir kitų pažinimas. 

2011 m. liepos 25 d.

Žaidimo magija

Kaip žaisti kartu su vaiku ir neįkyriai jį lavinti? Svarbiausia – parinkite tinkamus žaidimus ir pajuskite, kuriuos vaiko gebėjimus kada skatinti, tobulinti. O tai tiesiogiai susiję su vaiko amžiumi.
Kūdikiai (nuo gimimo iki 12 mėnesių)
Kaip žaidžia: Stumdyti kaladėlę ar čiulpti kramtuką neatrodo daug patirties suteikiantis užsiėmimas. Ir vis dėlto kūdikiams tai – idealus žaidimas. Mokydamasis iš pradžių paimti įvairius daiktus, paskui – jais skirtingai manipuliuoti, mažylis įgyja naujų įgūdžių, susipažįsta su aplinka, mokosi valdyti savo paties kūną.
Kaip paskatinti:
• Žaidimas turėtų užimti didesnę dalį laiko kai kūdikis būdrauja. O idealus žaidimo partneris – mama ar tėtis.
• Nereikia nieko įmantraus. Slėpynės „ku-kū“, daikto davimas ir paėmimas (ačiū-prašau), žaislų stuksenimas vienas į kitą, kamuoliuko ridenimas – puikūs užsiėmimai šiam amžiaus tarpsniui, ne tik padėsiantys jūsų kūdikiui gerai praleisti laiką, bet ir sustiprinsiantys jūsų tarpusavio ryšį.
• Parinkite žaislus pagal amžių, atkreipkite dėmesį į jų saugumą. Jis šiuo amžiaus tarpsniu netgi svarbesnis, nei paties žaislo funkcijos.
• Suteikite kūdikiui erdvės. Iki pirmojo gimtadienio mažyliai daug laiko praleidžia apriboto judėjimo erdvėje: vežimėlyje, automobilio ar supamojoje kėdutėje, savo lovelėje. Kuo dažniau leiskite kūdikiui laisvai pagulėti, pasivartyti, šliaužioti ant žemės – jam atsivers daugiau galimybių judėti, domėtis aplinka.
• Leiskite pažaisti vienam. Net ir tokio amžiaus kūdikiai aiškiai parodo, jog nori pabūti vieni. Žaiskite drauge kai mažylis pageidauja jūsų kompanijos. O jei nusisuka su žaisliuku ir nerodo noro bendrauti – neskatinkite per prievartą, leiskite jam pabūti pačiam su savimi, tai taip pat labai svarbu
Lopšelinukai (1-3 metų):
Kaip žaidžia: Tokio amžiaus vaikai jau turi pakankamai motorinių gebėjimų kad kuo nuodugniausiai tirtų savo aplinką, pradedant pabodusia žaislų dėže ir baigiant virtuvės stalčiais ir svetainės lentynomis. Jie jau moka atsistoti, pasilypėti, pasiekti, nustumti, ištraukti daiktus. Daugumai 1-3 metų vaikų patinka būti tarp vaikų, tik dažniausiai žaidžia ne kartu su jais, o greta jų. Kol kas jie dar jaučiasi esą pasaulio centras, tad lygiavertės partnerystės pagrindų žaidime įgis tik vėliau.
 Kaip paskatinti:
• Ugdykite vaiko vaizduotę pasiūlydami kaladėlių, jų amžių atitinkančių konstruktorių, dėlionių. Skatinkite dažniau žaisti su žaislais, kuriais galima kurti ne vieną, o daugybę įvairiausių žaidimų, organizuoti įsivaizduojamą veiksmą (pvz. „virti“ kaladėlių sriubą ir statyti iš jų namą, mediniu šaukštu maitinti meškiuką, o paskui tą patį šaukštą paversti žmogeliuku ir pan.) 
• Žaiskite visur. Ne tik žaidimų aikštelėje ar smėlio dėžėje. Juk vonia – puiki vieta pūsti muilo burbulus, balkonas – visai nebloga alternatyva „pasivaikščiojimui“ prieš miegą kai oras visai subjuręs ir už lango tamsu, o smagiai deklamuoti eilėraštukus ar traukti „Du gaideliai“ galima netgi lipant laiptais laiptinėje.
• Eikite į lauką kasdien. Kad ir koks oras bebūtų – šio amžiaus mažyliai noriai stebi aplinką, pūga ar lietus jiems – ne tiek nepatogumas, kiek nauja, vertinga patirtis. Ir, žinoma, būdas grūdintis. Svarbiausia – tinkama apranga!
• Televizorius – ne tabu. Jei parinksite vaiko amžiui tinkamas laidas, žiūrėsite kartu, aptarinėsite tai, ką matote. Po pusvalandį kasdien – visai nebloga užsiėmimas, net patiems mažiausiesiems.
Darželinukai (3-5 metai)
Kaip žaidžia: Sparčiai tobulėjantys kalbiniai įgūdžiai žaidimus perkelia į naują lygmenį: svarbu tampa siužetas, istorija, vaidmenys. Vaikai aiškiau suvokia laiką, erdvę, objektų ir veikėjų tarpusavio ryšius. Tai jau leidžia mažiesiems išmokti žaisti ne greta kitų vaikų, o kartu su jais, suvokti kitą žmogų kaip žaidimo partnerį. Šiame amžiuje užsimezga ir pirmosios draugystės.
Kaip paskatinti:
• Raskite būdų, kaip kuo dažniau suteikti vaikui progą susipažinti, žaisti su kitais vaikais: jei mažylis nelanko darželio, dažniau eikite į vaikų žaidimo aikšteles, užrašykite į jo amžiaus vaikams skirtas pamokėles, susitarkite su panašaus amžiaus vaikų turinčiais draugais ar giminaičiais, kad galėtumėte atvesti vaikus vienus pas kitus ir leisti jiems kelias valandas pažaisti drauge.
• Ribokite televizoriaus žiūrėjimą ir laiką prie kompiuterio. Tokio amžiaus vaikai neretai jau ima reikalauti galimybės televizorių žiūrėti dažniau ir ilgiau. Deja, pernelyg ilgai praktikuojamas šis užsiėmimas ne ugdo, o pridaro daugiau žalos, todėl atkakliai laikykitės pusvalandžio per dieną taisyklės ir stenkitės nenuolaidžiauti.
• Skatinkite kūrybiškumą ir fantaziją. Pasiūlykite vaikui naujų žaidimų, ugdančių jo estetinius įgūdžius: paraginkite surengti koncertą, spektaklį, suvaidinti sceną iš ką tik perskaitytos pasakos. Jei jūsų namuose kartais apsilanko ir kitų panašaus amžiaus vaikų ar drauge auga kitų broliukų ar sesučių, tai suorganizuoti nebus sunku.
• Stebėkite, kuo vaikas domisi labiausiai, ir skatinkite tą susidomėjimą. Princesės, piratai, žvėreliai, mašinos ar žemės ūkio darbai? Puoselėkite šiuos pirmuosius vaiko pomėgius, padėkite jam rinkti informaciją, skatinkite kolekcijų kūrimą, - galbūt taip paklosite pamatus jo būsimai profesijai ar hobiui?
• Nepasiduokite stereotipams. Net jei vaikas ir nesidomi, retkarčiais pasiūlykite jam pagal lytį lyg ir „nepriklausančios“ veiklos: parodykite mergaitėms, kaip žaidžiamas futbolas, berniukams – kaip šaukšteliu maitinama lėlė ar šukuojami jos plaukai. Tokia įvairovė labai svarbu tiek vaiko motorikai (juk tai nauja veikla, naujas pasaulio pažinimo aspektas!), tiek jo psichinei raidai.
Priešmokyklinukas ir pradinukas (nuo 6 metų)
Kaip žaidžia: Vaikai jau patys žino savo interesus, draugų ieškosi nebe atsitiktinai, o atkreipia dėmesį į jų temperamentą, pomėgius. Kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia vaiko individualumas, tobulėja jo bendravimo įgūdžiai. Jis jau geba suprasti net ir pakankamai sudėtingas žaidimo taisykles, ateina laikas sąmoningam jumorui: vaikai ima suprasti ironiją, pokštus, patys išmoksta juokauti.
Kaip paskatinti:
• Skatinkite judėti. Deja, šio amžiaus vaikai vis dažniau ima rinktis sėslius žaidimus, jie susikoncentruoja ties mėgstama veikla ir nebenori tyrinėti aplinką be aiškaus tikslo, eiti tiesiog pasivaikščioti tampa neįdomu. Jūsų pareiga – sudominti ir paskatinti: numatyti viliojančius kasdienių kelionių tikslus, organizuoti varžybas ar lobių paieškas namo kieme, aprūpinti judesius skatinančiu inventoriumi, pavyzdžiui, dviračiu, riedučiais, slidėmis, pačiūžomis, riedlente ir pan.
• Kontroliuokite laiką prie televizoriaus ir kompiuterio. Tokio amžiaus vaikai – dar reiklesni. Jie jau geba sukoncentruoti dėmesį ilgesnį laiką, turi mėgstamas laidas ar filmukus, gali susidomėję pažiūrėti iki galo jiems patikusį ilgą animacinį ar meninį filmą. Nebūtina dirbtinai nutraukti jo po pusvalandžio – taip mažieji tik susierzins. Tiesiog nepraraskite budrumo ir stenkitės laikytis aukso viduriuko: jei šiandien žiūrėjo 1,5 valandos trukmės filmą – galbūt rytoj visai apsieis be televizoriaus? Be to, skirkite nedidelių užduotėlių per reklamines pertraukėles – tai skatins vaiką judėti, leis pailsėti jo akims. Pavyzdžiui, per 10 minučių (vidutiniškai tiek trunka reklama) gali palaistyti gėles arba sukrauti į dėžę žaislus.
• Stenkitės, kad kasdien vaiko dienotvarkėje atsirastų laiko 4 svarbiausiems veiklos tipams: judesiui (gali būti sportas ar pasivaikščiojimas), estetinei veiklai (piešimas, darbeliai, grojimas instrumentu, šokis), bendravimui (su draugais ar šeimos nariais) bei intelekto lavinimui (pats metas supažindinti su kryžiažodžiais, rebusais, galvosūkiais ar jo amžiui tinkama pažintine literatūra).
      Atkreipkite dėmesį į vaiko siunčiamus SOS: jei jis kelias dienas be nuotaikos, tapo nervingas ar pernelyg išsiblaškęs – veikiausiai tai ženklas, kad vaikas pervargo. Skirkite daugiau laiko poilsiui, pasikalbėkite su vaiku, pamėginkite išsiaiškinti, kas kelia jam liūdesį ar nerimą.
Šaltinis: mama.lt
 
Blog Design by Ammupappa