Žaidimo magija

Kaip žaisti kartu su vaiku ir neįkyriai jį lavinti? Svarbiausia – parinkite tinkamus žaidimus ir pajuskite, kuriuos vaiko gebėjimus kada skatinti, tobulinti. O tai tiesiogiai susiję su vaiko amžiumi.

Kūdikiai (nuo gimimo iki 12 mėnesių)

Kaip žaidžia: Stumdyti kaladėlę ar čiulpti kramtuką neatrodo daug patirties suteikiantis užsiėmimas. Ir vis dėlto kūdikiams tai – idealus žaidimas. Mokydamasis iš pradžių paimti įvairius daiktus, paskui – jais skirtingai manipuliuoti, mažylis įgyja naujų įgūdžių, susipažįsta su aplinka, mokosi valdyti savo paties kūną.

Kaip paskatinti:

• Žaidimas turėtų užimti didesnę dalį laiko kai kūdikis būdrauja. O idealus žaidimo partneris – mama ar tėtis.

• Nereikia nieko įmantraus. Slėpynės „ku-kū“, daikto davimas ir paėmimas (ačiū-prašau), žaislų stuksenimas vienas į kitą, kamuoliuko ridenimas – puikūs užsiėmimai šiam amžiaus tarpsniui, ne tik padėsiantys jūsų kūdikiui gerai praleisti laiką, bet ir sustiprinsiantys jūsų tarpusavio ryšį.

• Parinkite žaislus pagal amžių, atkreipkite dėmesį į jų saugumą. Jis šiuo amžiaus tarpsniu netgi svarbesnis, nei paties žaislo funkcijos.

• Suteikite kūdikiui erdvės. Iki pirmojo gimtadienio mažyliai daug laiko praleidžia apriboto judėjimo erdvėje: vežimėlyje, automobilio ar supamojoje kėdutėje, savo lovelėje. Kuo dažniau leiskite kūdikiui laisvai pagulėti, pasivartyti, šliaužioti ant žemės – jam atsivers daugiau galimybių judėti, domėtis aplinka.

• Leiskite pažaisti vienam. Net ir tokio amžiaus kūdikiai aiškiai parodo, jog nori pabūti vieni. Žaiskite drauge kai mažylis pageidauja jūsų kompanijos. O jei nusisuka su žaisliuku ir nerodo noro bendrauti – neskatinkite per prievartą, leiskite jam pabūti pačiam su savimi, tai taip pat labai svarbu

Lopšelinukai (1-3 metų):

Kaip žaidžia: Tokio amžiaus vaikai jau turi pakankamai motorinių gebėjimų kad kuo nuodugniausiai tirtų savo aplinką, pradedant pabodusia žaislų dėže ir baigiant virtuvės stalčiais ir svetainės lentynomis. Jie jau moka atsistoti, pasilypėti, pasiekti, nustumti, ištraukti daiktus. Daugumai 1-3 metų vaikų patinka būti tarp vaikų, tik dažniausiai žaidžia ne kartu su jais, o greta jų. Kol kas jie dar jaučiasi esą pasaulio centras, tad lygiavertės partnerystės pagrindų žaidime įgis tik vėliau.

 Kaip paskatinti:

• Ugdykite vaiko vaizduotę pasiūlydami kaladėlių, jų amžių atitinkančių konstruktorių, dėlionių. Skatinkite dažniau žaisti su žaislais, kuriais galima kurti ne vieną, o daugybę įvairiausių žaidimų, organizuoti įsivaizduojamą veiksmą (pvz. „virti“ kaladėlių sriubą ir statyti iš jų namą, mediniu šaukštu maitinti meškiuką, o paskui tą patį šaukštą paversti žmogeliuku ir pan.) 

• Žaiskite visur. Ne tik žaidimų aikštelėje ar smėlio dėžėje. Juk vonia – puiki vieta pūsti muilo burbulus, balkonas – visai nebloga alternatyva „pasivaikščiojimui“ prieš miegą kai oras visai subjuręs ir už lango tamsu, o smagiai deklamuoti eilėraštukus ar traukti „Du gaideliai“ galima netgi lipant laiptais laiptinėje.

• Eikite į lauką kasdien. Kad ir koks oras bebūtų – šio amžiaus mažyliai noriai stebi aplinką, pūga ar lietus jiems – ne tiek nepatogumas, kiek nauja, vertinga patirtis. Ir, žinoma, būdas grūdintis. Svarbiausia – tinkama apranga!

• Televizorius – ne tabu. Jei parinksite vaiko amžiui tinkamas laidas, žiūrėsite kartu, aptarinėsite tai, ką matote. Po pusvalandį kasdien – visai nebloga užsiėmimas, net patiems mažiausiesiems.

Darželinukai (3-5 metai)

Kaip žaidžia: Sparčiai tobulėjantys kalbiniai įgūdžiai žaidimus perkelia į naują lygmenį: svarbu tampa siužetas, istorija, vaidmenys. Vaikai aiškiau suvokia laiką, erdvę, objektų ir veikėjų tarpusavio ryšius. Tai jau leidžia mažiesiems išmokti žaisti ne greta kitų vaikų, o kartu su jais, suvokti kitą žmogų kaip žaidimo partnerį. Šiame amžiuje užsimezga ir pirmosios draugystės.

Kaip paskatinti:

• Raskite būdų, kaip kuo dažniau suteikti vaikui progą susipažinti, žaisti su kitais vaikais: jei mažylis nelanko darželio, dažniau eikite į vaikų žaidimo aikšteles, užrašykite į jo amžiaus vaikams skirtas pamokėles, susitarkite su panašaus amžiaus vaikų turinčiais draugais ar giminaičiais, kad galėtumėte atvesti vaikus vienus pas kitus ir leisti jiems kelias valandas pažaisti drauge.

• Ribokite televizoriaus žiūrėjimą ir laiką prie kompiuterio. Tokio amžiaus vaikai neretai jau ima reikalauti galimybės televizorių žiūrėti dažniau ir ilgiau. Deja, pernelyg ilgai praktikuojamas šis užsiėmimas ne ugdo, o pridaro daugiau žalos, todėl atkakliai laikykitės pusvalandžio per dieną taisyklės ir stenkitės nenuolaidžiauti.

• Skatinkite kūrybiškumą ir fantaziją. Pasiūlykite vaikui naujų žaidimų, ugdančių jo estetinius įgūdžius: paraginkite surengti koncertą, spektaklį, suvaidinti sceną iš ką tik perskaitytos pasakos. Jei jūsų namuose kartais apsilanko ir kitų panašaus amžiaus vaikų ar drauge auga kitų broliukų ar sesučių, tai suorganizuoti nebus sunku.

• Stebėkite, kuo vaikas domisi labiausiai, ir skatinkite tą susidomėjimą. Princesės, piratai, žvėreliai, mašinos ar žemės ūkio darbai? Puoselėkite šiuos pirmuosius vaiko pomėgius, padėkite jam rinkti informaciją, skatinkite kolekcijų kūrimą, - galbūt taip paklosite pamatus jo būsimai profesijai ar hobiui?

• Nepasiduokite stereotipams. Net jei vaikas ir nesidomi, retkarčiais pasiūlykite jam pagal lytį lyg ir „nepriklausančios“ veiklos: parodykite mergaitėms, kaip žaidžiamas futbolas, berniukams – kaip šaukšteliu maitinama lėlė ar šukuojami jos plaukai. Tokia įvairovė labai svarbu tiek vaiko motorikai (juk tai nauja veikla, naujas pasaulio pažinimo aspektas!), tiek jo psichinei raidai.

Priešmokyklinukas ir pradinukas (nuo 6 metų)

Kaip žaidžia: Vaikai jau patys žino savo interesus, draugų ieškosi nebe atsitiktinai, o atkreipia dėmesį į jų temperamentą, pomėgius. Kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia vaiko individualumas, tobulėja jo bendravimo įgūdžiai. Jis jau geba suprasti net ir pakankamai sudėtingas žaidimo taisykles, ateina laikas sąmoningam jumorui: vaikai ima suprasti ironiją, pokštus, patys išmoksta juokauti.

Kaip paskatinti:

• Skatinkite judėti. Deja, šio amžiaus vaikai vis dažniau ima rinktis sėslius žaidimus, jie susikoncentruoja ties mėgstama veikla ir nebenori tyrinėti aplinką be aiškaus tikslo, eiti tiesiog pasivaikščioti tampa neįdomu. Jūsų pareiga – sudominti ir paskatinti: numatyti viliojančius kasdienių kelionių tikslus, organizuoti varžybas ar lobių paieškas namo kieme, aprūpinti judesius skatinančiu inventoriumi, pavyzdžiui, dviračiu, riedučiais, slidėmis, pačiūžomis, riedlente ir pan.

• Kontroliuokite laiką prie televizoriaus ir kompiuterio. Tokio amžiaus vaikai – dar reiklesni. Jie jau geba sukoncentruoti dėmesį ilgesnį laiką, turi mėgstamas laidas ar filmukus, gali susidomėję pažiūrėti iki galo jiems patikusį ilgą animacinį ar meninį filmą. Nebūtina dirbtinai nutraukti jo po pusvalandžio – taip mažieji tik susierzins. Tiesiog nepraraskite budrumo ir stenkitės laikytis aukso viduriuko: jei šiandien žiūrėjo 1,5 valandos trukmės filmą – galbūt rytoj visai apsieis be televizoriaus? Be to, skirkite nedidelių užduotėlių per reklamines pertraukėles – tai skatins vaiką judėti, leis pailsėti jo akims. Pavyzdžiui, per 10 minučių (vidutiniškai tiek trunka reklama) gali palaistyti gėles arba sukrauti į dėžę žaislus.

• Stenkitės, kad kasdien vaiko dienotvarkėje atsirastų laiko 4 svarbiausiems veiklos tipams: judesiui (gali būti sportas ar pasivaikščiojimas), estetinei veiklai (piešimas, darbeliai, grojimas instrumentu, šokis), bendravimui (su draugais ar šeimos nariais) bei intelekto lavinimui (pats metas supažindinti su kryžiažodžiais, rebusais, galvosūkiais ar jo amžiui tinkama pažintine literatūra).

      Atkreipkite dėmesį į vaiko siunčiamus SOS: jei jis kelias dienas be nuotaikos, tapo nervingas ar pernelyg išsiblaškęs – veikiausiai tai ženklas, kad vaikas pervargo. Skirkite daugiau laiko poilsiui, pasikalbėkite su vaiku, pamėginkite išsiaiškinti, kas kelia jam liūdesį ar nerimą.

Šaltinis: mama.lt

Tomas Sojeris mokosi rūkyti arba rūkymas ir vaikai

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl rūkymo miršta apie 4 milijonai žmonių. Rūkymas yra pagrindinė sunkių ligų priežastis, tačiau žmonės vis tiek rūko. Ciūricho universiteto profesorius K. Birneris sako, jog prieš 100 metų iškilo problema – tabakas ir moteris, prieš 50 metų – tabakas ir jaunimas, o dabar atsirado dar sensacingesnė problema – tabakas ir vaikai.

„Po gardžių pietų – kiaušinių ir žuvies – Tomas pasakė, kad dabar jis norįs išmokti rūkyti. Ir Džo pritarė šiai minčiai, pareikšdamas, kad irgi norėtų pabandyti. Hekas padirbo pypkes ir prikimšo tabako...

Jie išsitiesė ant žemės, pasirėmė alkūnėmis ir ėmė atsargiai traukti dūmą, menkai tuo malonumu pasitikėdami. Ne koks buvo tų dūmų skanumas, berniukai springo, bet Tomas vis tiek pasakė;

- Juk tai visiškai nesunku. Jei būčiau žinojęs, kaip tai paprasta, seniai jau būčiau išmokęs.

- Ir aš taip pat, - tarė Džo. – Juk tai vieni juokai!

Taip jie šnekėjosi, tik greit jiems šneka ėmė nesisekti, nesirišti. Pauzės darėsi vis ilgesnės; seilių ėmė rastis nežmoniškai daug. Burnoje kiekviena skylutė pasidarė lyg fontanas ir tik švirkštė, tik švirkštė; jie vos spėjo tuštinti duobes po liežuviu, kad potvynis neužlietų, bet visos jų pastangos ėjo niekais – gerklės tvinte tvino ir baisiai vertė vemti.

Abudu berniukai buvo labai išbalę ir susisukę. Iš nusilpusių Džo pirštų iškrito pypkė, Tomui taip pat... Pagaliau Džo silpnu balseliu pasakė:

- Aš pamečiau peiliuką... Eisiu paieškoti...

Tomas drebančiomis lūpomis pridūrė žagsėdamas:

- Aš tau padėsiu. Tu eik į aną pusę, o aš į šitą... prie šaltinio. Ne, Hekai, tau nėra ko eiti, mudu rasime patys.

Hekas vėl atsisėdo ir laukė gerą valandą. Paskui jam nusibodo, ir jis nuėjo ieškoti draugų. Jis rado juos miške, toli nuo kits kito; abudu buvo išbalę ir kietai miegojo. bet jis iš karto suprato: nors jie ir turėjo nemalonumų, dabar jau viskas buvo praėję.

Per vakarienę abu berniukai buvo nekalbūs, apsmurgę; kai Hekas pavalgęs prisikimšo pypkę ir norėjo prikimšti jiems, tie vienu balsu pasakė, kad nereikia, nes šiandien nekaip jaučiasi.”

„Tomo Sojerio nuotykiuose” Markas Tvenas labai išraiškingai aprašė vaikų, užtraukusių pirmąjį dūmą, pojūčius ir nemalonias rūkymo pasekmes. Tai seilių tekėjimas, šleikštulys, odos pabalimas, silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas. Reikia dar pridurti baimės jausmą, galvos skausmus, ūžesį ausyse, pulso padažnėjimą ir kitus organizmo veiklos sutrikimus.

Kas gi įvyko vaiko organizme, jeigu jis taip audringai reagavo į tabaką? Kokios tabako savybės sukelia tokias staigias širdies bei kraujagyslių ir nervų sistemos, pagaliau virškinimo organų reakcijas?

Į tabako sudėtį įeina daug medžiagų. Vienos jų yra paprastos, būdingos kiekvienam augalui, o kitos – tik tabako lapams. Pirmosios – tai baltymai (apie 10%), angliavandeniai (apie 20%), organinės rūgštys (maždaug 10%). Degant tabakui, susidaro dervų (7 – 14%) ir išgaruoja eteriniai aliejai (maždaug 1% tabako masės). Jie ir suteikia tabakui specifinį aromatą. Kai kurių rūšių tabako aromatas yra patrauklus, tam tikrais atvejais, specialiai apdorotas, jis yra toks malonus, jog net kai kurie nerūkantys žmonės mėgaujasi tabako kvapu.

Bjaurus kvapas atsiranda degant baltymams, kurie rūkymo metu suteikia nemalonaus skonio pojūtį. Baltymų kiekis priklauso nuo tabako rūšies, dėl to pirmą kartą užsirūkantys žmonės įvairiai reaguoja. Tomas Sojeris ir Džo rūkė prastos rūšies pypkinį tabaką, todėl rūkymas berniukus paveikė labai neigiamai. Šiuolaikinių rūšių tabakas labai švelnus, neretai su nedideliu balastinių medžiagų kiekiu, ir todėl pirmas užtrauktas dūmas negatyvios reakcijos vaikams nesukelia. Tuo labiau, kad dabar dažniausiai rūkomos ne pypkės, o cigaretės su filtru, kuris sulaiko dervingas medžiagas, kartumą ir iš dalies nikotiną. Be to, reikia pridurti, jog dabar retai kuris paauglys iškart surūko visą cigaretę, o pradedantys rūkoriai dažnai pasidalija vieną cigaretę tarpusavyje, rūkydami ją ratu. Kaip tik taip – rūkant nedaug ir nereguliariai – nejučiom atsiranda pats tikrasis tabako, nikotino poreikis.

Dėl ko atsiranda toks prieraišumas? Visų pirma, dėl nikotino specifinio poveikio žmogaus organizmui.

Grynas nikotinas – tai skaidrus aliejingas aštraus skonio skystis. Būtent tokį skonį jaučia rūkantysis, traukdamas nuorūką, kurioje nusėda nikotinas. Cigaretės filtre gali susikaupti toks nikotino kiekis, kurio pakanka pelei nugalabyti. Faktiškai nikotinas yra toks pat toksiškas kaip ir vandenilio cianido rūgštis. Todėl neįpratusiam rūkyti žmogui daug surūkytų cigarečių gali sukelti sunkų apsinuodijimą, o kartais ir mirtį.

Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Neretai sakoma, jog vienas lašas nikotino nugalabija arklį. Kalbant tiksliau, vieno lašo gryno nikotino pakanka nunuodyti trejetui suaugusių arklių, kurių kiekvienas sveria maždaug pusę tonos. Tokia tikroji nikotino nuodų galia.

Kaip pasireiškia apsinuodijimas nikotinu?

Labai tiksliai ir vaizdžiai stipraus apsinuodijimo tabaku simptomus aprašė L. Tolstojus apysakoje „Vaikystė. Paauglio metai. Jaunystė”: „Tabokos kvapas buvo labai malonus, bet burnoje buvo kartu ir gniaužė kvapą. Vis dėlto nenoromis ir gana ilgai traukiau į save dūmą, bandžiau pūsti žiedus ir užsitraukti. Greit visas kambarys prisipildė melsvų dūmų debesėlių, pypkė ėmė kriokti, karšta taboka šokinėti, aš pajutau, kad burnoje kartu ir truputį sukasi galva. Aš jau norėjau nustoti rūkęs ir tik pasižiūrėti į veidrodį su pypke, bet nuostabus dalykas, atsistojęs ėmiau svirinėti; kambarys ėmė suktis, ir, pažvelgęs į veidrodį, prie kurio vos įstengiau prieiti, pamačiau, kad mano veidas išbalęs kaip drobė. Vos spėjau kristi ant sofos, kai pajutau, kad man pasidarė taip šleikštu ir silpna, jog įsivaizdavęs, kad pypkė nuvarys mane į kapus, pasijutau mirštąs. Aš labai persigandau... ir baisiai skaudančia galva, nusilpęs, ilgai gulėjau ant sofos.”

Ir tai tik nuo vienos porcijos tabako dūmų. O jeigu dozė bus kiek didesnė, pradedantį rūkorių gali ištikti daug sunkesnė būklė ir, galimas daiktas, mirtis. Yra aprašytas atvejis, kai jaunuolis žuvo, surūkęs tik vieną cigarą! O jaunuolių mirties atvejų nuo didelių nikotino dozių ne taip jau reta. Ypač dažnai pasitaiko, kai rūkomos cigaretės kompanijoje susilažinus „kas daugiau”. JAV užregistruotas ne vienas mirties atvejis po cigarečių rūkymo „konkurso”. Panašiai pasitaiko ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Nicoje jauni prancūzai surengė varžybas, kas ištvermingesnis tabakui. Jaunuolio, surūkiusio daugiau už kitus, laukė specialus prizas. Tačiau, „nugalėtojas” jo negavo: surūkęs 60 cigarečių, jis mirė. Kiti kompanijos nariai buvo nugabenti į ligoninę stipriai apsinuodiję.

Kas negirdėjo apie daktarą Faustą ir jo amžiną palydovą Mefistofelį? Legendoje apie juodu buvo ir toks įdomus epizodas. Kai buvo atrasta Amerika, Faustas, lydimas Mefistofelio, pabuvojo Naujajame Pasaulyje. Ten jie aptiko daug įdomaus, taip pat ir neregėtų augalų, tarp jų – tabaką. Kaip visuomet viską žinantis Mefistofelis pareiškė:

- Naudinga žolytė, ne šiaip kokia varnalėša! Ji pradžiugins Senąjį Pasaulį. Kas bent kartą užsirūkys, tas netvers be šios pramogos. Daugiau nekalbės, kad tik mes, velniai, įkvepiame dūmus ir išpučiame juos pro šnerves. Ar neprisikimšus mudviem tabako pypkutės, gerbiamasis daktare?

- Nereikia. Kvailių žaidimas, - ryžtingai atsakė Faustas.

Gydytoja vaikų psichoterapeutė Aurima Dilienė
Šaltinis "tindi rindi..."