Pratimai oro srovei išgauti

Ugdant vaikų kalbą, labai svarbu mokyti vaikučius atlikti įvairius pūtimo pratimus, kurie  būtini kalbiniam kvėpavimui ir oro srovės stiprumui  suvokti. Siūlau kelis pūtimo pratimus, mokantis garsų s, z tarimo:

• Kamuoliukai šoka

     Liežuvis platus, įremtas į apatinius dantukus arba nežymiai iškištas tarp dantų, lūpas įtempti šypsenai. Prie apatinės lūpos priglausti buteliuką (viduje vatos kamuoliukas). Pūsti „šaltą vėją“ į buteliuką. Vatos kamuoliukas turi šokinėti.

• Riesta uodegėlė

      Lūpas įtempti į šypseną. Liežuvis platus, įremtas į apatinius dantukus arba nežymiai iškištas tarp dantų. Prie liežuvio galiuko prilipinti  popierinę juostelę (riesta). Pūsti „šaltą vėją“ į juostelę.

• Lašelio  piešinys

       Nusišypsoti, kokteilinį šiaudelį (kietesnį ir platesnį) įdėti per liežuvio vidurį, truputi prikąsti. Pūsti į šiaudelį ir varinėti vandens lašelį.

• Kas toliau nuvarys kamuolį

  Nusišypsoti. Padėti platų liežuvio galiuką ant apatinės lūpos ir ilgai pūsti  į vatos kamuoliuką, ridinėjant jį į vartus.. Negalima prikąsti (įtraukti) apatinės lūpos.

• Vanduo verda

      Nusišypsoti, lūpas įtempti į šypseną. Pūsti į vandenį per šiaudelį, laikant jį tarp dantų.

Pratimus darykite  su pertraukomis. Kiekvieną pratimą kartoti ne daugiau kaip 3 - 4 kartus.

Sėkmės ! 

Garsų S, Z taisyklinga artikuliacija ir tarimo trūkumai

         Tariant garsus S,Z:

•  Tarp dantų lieka 1-2 mm tarpelis;
•  Liežuvio galas remiasi į apatinius dantis;
•  Liežuvio nugarėlė beveik plokščia (gali būti ir kiek išgaubta);
•  Liežuvio kraštai liečia viršutinius šoninius dantis;
•  Minkštasis gomurys pakyla ir prisispaudžia prie ryklės sienelės neleisdamas orui išeiti pro nosį;
•  Lūpos ištemptos į šonus ;
•  Iškvepiamo oro srovė šalta;
•  Balso stygos virpa tik tariant garsą z;
•  Minkštųjų garsų s‘ ir z‘ artikuliacija nuo kietųjų skiriasi didesniu liežuvio nugarėlės pakėlimu arčiau kietojo gomurio ir stipresniu galiuko įrėmimu į dantis. 

Pagrindiniai  S - S'  garsų  tarimo trūkumai 

 

Parengiamieji pratimai mokant tarti garsus (1)

  

Liežuvėlio  pasakėlė

    Gyveno kartą liežuvėlis. Jis turėjo namelį - tai burnytė. Namelis nepaprastas. Jis uždarytas dviem durimis. atidarom pirmas dureles  (nusišypsom), pamatom antras dureles - dantukus.

Praveriam jas ir matom namelio    gyventoją  - liežuvėlį. Jis nejuda,  dar  miega.

      Bet pakilo saulutė, pašvietė ir liežuvėlis pabudo. Išlindo pažiūrėti, kas jį pažadino. Išsitiesė liežuvėlis(padaryti ilgą liežuvį). 

    Pasižvalgė: pažiūrėjo į vieną šoną, į kitą šoną

Aukštyn- žemyn

 

Ir vėl grįžo į savo namelį . Uždarė visas savo dureles. 

        Kitą dieną iš ryto liežuvėlis atsikėlė, padarė mankštelę, pakilo į viršų  - stengėsi pasiekti lubas

Nusileido žemyn, pailsėjo 

Vėl pakilo ir vėl nusileido, pailsėjo, išsitiesė (padaryti ilgą liežuvį)

        Atsidarė langelį, pasižvalgė: pažiūrėjo į vieną šoną, į kitą šoną, aukštyn, žemyn. Ir vėl grįžo į savo namelį. Saulutė nusileido. Liežuvėlis užsidarė visas dureles ir nuėjo miegoti. 

 

Pakartokime šiuos pratimėlius kasdien .

Paveikslėliai  iš knygos - Kuškovskaja T.A Artikuliacinė mankšta paveikslėliuose

Rekomendacijos kalbinei motorikai lavinti

• Artikuliacinę mankštelę rekomenduojama daryti kasdien, 2 - 3 kartus per dieną, po 3 - 5 minutes, kad įsitvirtintų įgyti įgūdžiai. 
• Kiekvienas pratimas kartojamas 5 - 8 kartus.
• Atliekant pratimus, laikomasi nuoseklumo, pradedame nuo lengvesnio, ir einama prie sunkesnio. 
• Pratimai atliekami  emocingai, žaidimo forma, naudojant  paveikslėlius.
• Artikuliacinė mankšta atliekama sėdint, nes tokioje padėtyje  tiesi  vaiko  nugara, kūnas neįtemptas, rankos ir kojos ramioje padėtyje. 
• Vaikas turi gerai matyti suaugusiojo veidą, taip pat ir savo, kad savarankiškai galėtų kontroliuoti  atliekamus judesius. Todėl vaikas ir suaugęs turėtų sėdėti prie veidrodžio (galima pasinaudoti ir mažais veidrodėliais 10-12 cm)

 Sėkmės!

Mokymo priemonė "Vaisiai (didelis-mažas)"

       Tėveliai, prisiminkite kartu su vaikučiu vaisių pavadinimus, tuo pačiu pasimokykite , kaip pavadinsime  vaisių , jei jis mažas? ( didelis obuolys, mažas - obuoliukas). Aptarkite, kur vaisiai auga, koks jų skonis(rūgštus, saldus, saldžiarūgštis...).Kuris vaisius mėgiamas ? Sėkmės!
Galite parsisiųsti į kompiuterį.

Pirštukų masažas

        Mes gerai žinome, kad   bet kokie  pirštų žaidimai, masažas, yra svarbūs ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes   teigiamai veikia kalbos bei mąstymo centrus, skatina vaiko kalbos raidą. 

       Ikimokyklinukai mėgsta piešti, spalvinti knygutes. O jei vaikui, prieš pradedant piešti, pasiūlyti pažaisti su pieštukais,  masažuoti pirštelius ir delniukus? Tai nėra sudėtinga, reikia turėti tik  "briaunotus" pieštukus. Vaikas pats gali išmokti masažuoti  pirštus,  delnus, pirštų pagalvėles  braukydamas įvairiomis kryptimis. Toks masažas ir žaidimai su pieštukais padeda vaiko kalbos vystymuisi, lavinama  smulkioji motorika.

       Siūlau  tai išbandyti. 
   
Visų vaikučių namuose gyvena pieštukai. Pažiūrėk, kokie jie visi skirtingi: ilgi, trumpi, stori, ploni, įvairiaspalviai. Su pieštukais - tu spalvini, pieši, rašai raides, skaičius. Bet ar žinai, kad gali ir žaisti su savo pirštukais? Paimk pieštukus ir pažaiskime kartu. Linksmasis pieštukas tau linki sėkmės! 

                       

• Rieda rieda mus pieštukas, tai pirmyn, tai atgal, tai kairėn tai dešinėn 

Pieštuko ridenimas stalo paviršiumi. 

Paimk storą pieštuką . padėk jį ant stalo ir paridenk vienu delniuku, po to kitu. Ir taip keletą kartų.

  

•  Kuriu kuriu ugnelę

Ridename  pieštuką tarp delniukų. 

Padėk pieštuką ant vieno delniuko ir uždenk jį kitu. Paridenk pieštuką tarp delniukų  iš pradžių lėtai, po to greitai. O dabar pabandyk ta pati padaryti  su dviem pieštukais.

• Aš mokausi groti

Spaudžiame pieštuką  pirštų galiukais  

 Paspausk pieštuką kiekvienu pirštelio galiuku. Spausk stipriau!

• Slėpynės 

Suspausti  pieštuką  delne. 

Paimk trumpa pieštuką ir sugniaužk  kumštuką, paslėpk. O  dabar paslėpk kitoje  rankelėje. 

Sėkmės!

 

Liežuvėlio mankštelė

       Kortelės - paveiksliukai supažindinimui su  artikuliaciniu aparatu. Su vaiku aptariame paveikslėlius, kas juose nupiešta, kad liežuvėlio namelis, tai mūsų burnytė, durelės - tai lūpytės ir dantukai (viršutiniai apatiniai dantukai), namelio lubos - gomurys, grindys - apatinis žandikaulis, sienos - žandai. Vaikai parodo savo burnytę, dantukus, atidaro- uždaro namelį, pripučia žandus, įtraukia žandus... Paveiksliukus vaikai namuose nuspalvina, pakartoja kartu su tėveliais.

Literatūra T.A,Kuškovskaja "Artikuliacinė mankštelė paveikslėliuose"

Tėveliai

 Jau  pirmadienį (09.20) vaikučiams prasideda logopediniai užsiėmimai.

Iki

Kortelės - simboliai garsų mokymui

    Pristatau metodinę priemonę  skirta balsių tarimo mokymui ir tikslinimui.

  Dauguma vaikų (esant dizartrijai) balsius taria neaiškiai, painioja tarpusavyje, taria su nosiniu atspalviu. Pavyzdžiui  a panašesnis į e, painioja a - o , e – ė, uo - o, ie - e...  Išmokyti  tarti balsius nėra lengva.  

      Mokydama balsių tarimo, tikslinimo, naudoju garsų korteles (simbolius). Tai vaikams padeda geriau įsiminti kalbos padargų padėtį, tarimą. Kortelių pagalba  skaitome, dainuojame garsų junginius. Vaikai greitai įsimena, savarankiškai gali atlikti užduotis. Kiekviena garso kortelė - simbolis turi savo nuotaiką (tai su vaikais aptariame), pvz: a - linksmas, u - rustus, o - nustebęs, y - besišypsantis, e - susimastęs, ė - rimtas. Balsius tariame ilgai tesiamai (paveiksliukas didesnis); trumpai, tyliai (paveiksliukas mažesnis). Balsių kortelių piešiniai - raudonos spalvos, priebalsių kortelių piešiniai - mėlynos spalvos.

     

Balsių kortelių piešiniai  rasti internete , autorės neišsisaugojau.

Logopedo ir tėvelių bendradarbiavimas

    Tėveliai nori, kad  vaikai, turintys kalbos problemų, lankytų užsiėmimus pas logopedę. Šiuo metu darželiuose tiriama vaikų kalba  ir skiriamos logopedinės pratybos. Pradėjus lankyti užsiėmimus, laukia sunkus ir nuoseklus darbas ne tik logopedo, auklėtojos, bet ir tėvelių.

    Logopedui labai svarbu, kad namuose tėveliai kartu su vaikučiu  pakartotų tai,  ką išmoko  užsiėmimo metu. Todėl vaikui yra skiriamos užduotėlės į namus (kiekvienas vaikas turi užduočių sąsiuvinuką), kurias reikia pakartoti ir įtvirtinti. Tai nėra  labai paprasta. Juk reikia surasti laiko, kartu su vaiku prisėsti, pasimokyti. Namuose reikia pakartoti artikuliacinę mankštelę, įtvirtinti garsiuko tarimą, nuspalvinti, parinkti atitinkamų paveikslėlių, iškirpti, priklijuoti, išmokti skaičiuotes, eilėraštukus, greitakalbes, perpasakoti tekstą ir kt. 

   Koks bebūtų vaikas savarankiškas,  pats vienas jis neatliks užduočių, jam reikalinga suaugusiojo pagalba.

     Todėl noriu paprašyti tėvelių, kad padėtumėte savo vaikui. Be to tai nauda abipusė - jūs visą savo dėmesį  ir laiką skiriate  savo mažyliui. Be to  vaikas pripranta prie sistemingo užduočių atlikimo ir, pradėjus lankyti mokyklą, jums nebereikės versti atlikti namų darbų. 

    Linkiu sėkmės!

Kaip kalba jūsų vaikas?

    Mokymasis kalbėti suteikia vaikui galimybę bendrauti su suaugusiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Girdėdamas suaugusių kalbą, žaisdamas ir stebėdamas, vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ypač sparčiai kalba vystosi trečiaisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Mažylis pradeda kalbėti sakiniais, mokosi derinti žodžius ir užduoda daugybę klausimų.  Kalbos raida vyksta tam tikrais etapais, todėl daugelis vaiko kalboje stebimų netikslumų yra būdingi jo amžiui. Natūralu, jei dvejų - trijų metų mažylis negali pakartoti ilgo žodžio, būdamas ketverių - neištaria garso “r”. Amžiaus normas atitinkantys netikslumai vadinami fiziologiniu šveplavimu. Vaikui augant, plečiasi jo sugebėjimai ir  kalbos klaidos išnyksta savaime, be specialistų pagalbos.      

Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:
   1 - 2 metai

• ar mažylis parodo daiktus paveikslėlyje?
• ar supranta ir vykdo paprastus paliepimus (atnešk kamuolį, padėk batukus)?
• ar vaikas taria dviejų žodžių frazes ("katė miau miau", "einam namo", "noriu lėlės"...)?
• ar kas mėnesį išmoksta  bent po vieną  naują žodį?

    2 - 3 metai  

• ar vaikas gali atlikti iš karto du paliepimus (paimk didelį meškutį ir nunešk tėtei)?
• ar vaikas vartoja 2 - 3 žodžių sakinukus?
• ar dažnai vaikas kreipiasi į jus norėdamas bendrauti, susipažinti su jį supančia aplinka?
• ar jūs ir aplinkiniai supranta didžiąją dalį vaiko kalbos?

   4 - 6 metai

• ar vaikas sugeba papasakoti ką veikė darželyje, su draugais, ką matė mieste?
• ar vaikas teisingai derina žodžius  sakiniuose, vartoja tinkamas galūnes?
• ar vaikas taisyklingai taria garsus?
• ar moka apibūdinti daiktus, nusakydamas jo spalvą, formą, paskirtį?
• ar vaikas kalba išplėstiniais sakiniais (pvz: "Vasarą buvau prie jūros ir daug maudžiausi.")?

Jei daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pastebite, kad vaiko kalba atsilieka nuo jo bendraamžių, kreipkitės į vaikų darželiuose  ar poliklinikose dirbančius specialistus. Laiku pašalinti kalbos ir kalbėjimo  sutrikimai padės išvengti bendravimo ir mokymosi sunkumų. 

Parengė logopedė Nijolė

Su rugsėjo pirmąja!

 

Jau beržai ir kaštonai liepsnoja, 

Neša vasarą gervės ant sparnų 

Vis tolyn ir tolyn.

Paklausykite, kažkas skambina šaukia - 

Tai rugsėjo pirmoji, 

Ji, visus pasikvietusi, veda
Stebuklingos vaikystės šalin.