Pranešimai
Daugelis tėvų nerimauja: “Ar tik mano vaiko kalba ne per daug vėluoja, juk bendraamžiai jau kalba žymiai daugiau?” Kiekvieno vaiko vystymasis labai individualus, todėl reikia mažiau dairytis į bendraamžius.
Nuo pat gimimo vaikas ima kaupti pasyvųjį žodyną: jis įsimena žodžius, jų reikšmę, skiria intonacijas. Vėliau ima vystytis aktyvusis žodynas: mažylis mokosi ištarti girdėtus garsus, žodžius, sakinius.
Nuo pat gimimo vaikas ima kaupti pasyvųjį žodyną: jis įsimena žodžius, jų reikšmę, skiria intonacijas. Vėliau ima vystytis aktyvusis žodynas: mažylis mokosi ištarti girdėtus garsus, žodžius, sakinius.
Iš pradžių vaikas pakartoja garsus paskui suaugusiuosius, vėliau gali pats kreiptis į juos, jo tariami garsai, žodžiai jau yra prasmingi.
Pvz.: 1-1,5 m. amžiaus mažylis vienu garsu “a”, ištariamu skirtinga intonacija, gali užduoti klausimą: “Kas tai? Papasakok!”; gali išreikšti nepasitenkinimą: “Nenoriu!”; nuostabą: “Tai bent!”.
1-1,5 m. amžiaus vaikų aktyvusis žodynas paprastai daug neišsiplečia, tačiau žymiai padidėja pasyvusis (ilgam įsimenami žodžiai, jų junginiai). Šiuo amžiaus tarpsniu nereikėtų skatinti vaiko tarti vis naujus žodžius.
Mokslininkai apibendrino darbo su vaikais patirtį ir išskyrė kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus kalbos vystymosi etapus. Čia trumpai apžvelgsime periodą iki 3 metų.
!!! Tik nepamirškite, kad 1-2 mėn. “nukrypimai” nuo pateiktų normų (pralenkimas ar atsilikimas) taip pat laikomi norma. Bet jei vaikas labai atsilieka iškart pagal keletą rodiklių, arba visai neturi jokių įgūdžių, tuomet reiktų kreiptis į specialistus arba parinkti daugiau ugdančių žaislų, žaidimų ir pratimų, nuolat užsiiminėti su mažyliu.
Pirmieji gyvenimo metai:
2 mėn. Taria atskirus garsus, pasigirsta pirmosios spontaniškos vokalizacijos (kūdikio tariami garsai, neturintys apibrėžtos reikšmės), dažniausiai skiriamos mamai.
3 mėn. Prasideda eksperimentai su balsėmis “a-a-a”, “e-e-e”, “o-o-o”. Guguoja.
4 mėn. Gugavimas virsta garsų virtinėmis: “uuu-aaa-o”, garsai persilieja vienas į kitą.
5 mėn. Melodingas čiauškėjimas, atsitiktinis vapaliojimas, prie kai kurių balsių pridedami priebalsiai virsta skiemenavimu.
6 mėn. Atsitiktinis vapėjimas, skiemenavimas tobulėja (“te-te-te”, “ma-ma-ma”, “da-da-da”). Balsės susilieja su priebalsiais. Mažylis bando imituoti girdimus garsus, savotiškai bendrauja su suaugusiais, vienu metu klausydamasis jų kalbos.
7 mėn. Čiauška. Vaikas ima suprasti žodžių prasmę. Gali staiga kuriam laikui pritilti, kad patikrintų suaugusiojo reakciją.
8 mėn. Veblenimas. Vaikas mokosi ištarti garsus, pamėgdžioja suaugusius, ne visada suprasdamas prasmę (kaip aidas).
9 mėn. Garsų serenados. Pirmieji paprasti žodeliai “ma-ma”. Čiauškėjimas tampa sudėtingesnis.
10 mėn. Įsiklauso į suaugusiųjų kalbą, supranta vis daugiau žodžių, pamėgdžioja kalbą. Atsiranda naujų skiemenų, daugiau paprastų žodelių.
11 mėn. Garsai tariami savo nuožiūra. Padaugėja lengvų paprastų žodelių. Vienas ir tas pats žodelis gali reikšti keletą skirtingų dalykų, reiškiančių jam visą sakinį.
12 mėn. Vaikas jau moka apie 10 paprastų žodelių ir pamėgdžioja išgirstą naują žodį. Supranta apie 20 žodžių.
Pvz.: 1-1,5 m. amžiaus mažylis vienu garsu “a”, ištariamu skirtinga intonacija, gali užduoti klausimą: “Kas tai? Papasakok!”; gali išreikšti nepasitenkinimą: “Nenoriu!”; nuostabą: “Tai bent!”.
1-1,5 m. amžiaus vaikų aktyvusis žodynas paprastai daug neišsiplečia, tačiau žymiai padidėja pasyvusis (ilgam įsimenami žodžiai, jų junginiai). Šiuo amžiaus tarpsniu nereikėtų skatinti vaiko tarti vis naujus žodžius.
Mokslininkai apibendrino darbo su vaikais patirtį ir išskyrė kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus kalbos vystymosi etapus. Čia trumpai apžvelgsime periodą iki 3 metų.
!!! Tik nepamirškite, kad 1-2 mėn. “nukrypimai” nuo pateiktų normų (pralenkimas ar atsilikimas) taip pat laikomi norma. Bet jei vaikas labai atsilieka iškart pagal keletą rodiklių, arba visai neturi jokių įgūdžių, tuomet reiktų kreiptis į specialistus arba parinkti daugiau ugdančių žaislų, žaidimų ir pratimų, nuolat užsiiminėti su mažyliu.
Pirmieji gyvenimo metai:
2 mėn. Taria atskirus garsus, pasigirsta pirmosios spontaniškos vokalizacijos (kūdikio tariami garsai, neturintys apibrėžtos reikšmės), dažniausiai skiriamos mamai.
3 mėn. Prasideda eksperimentai su balsėmis “a-a-a”, “e-e-e”, “o-o-o”. Guguoja.
4 mėn. Gugavimas virsta garsų virtinėmis: “uuu-aaa-o”, garsai persilieja vienas į kitą.
5 mėn. Melodingas čiauškėjimas, atsitiktinis vapaliojimas, prie kai kurių balsių pridedami priebalsiai virsta skiemenavimu.
6 mėn. Atsitiktinis vapėjimas, skiemenavimas tobulėja (“te-te-te”, “ma-ma-ma”, “da-da-da”). Balsės susilieja su priebalsiais. Mažylis bando imituoti girdimus garsus, savotiškai bendrauja su suaugusiais, vienu metu klausydamasis jų kalbos.
7 mėn. Čiauška. Vaikas ima suprasti žodžių prasmę. Gali staiga kuriam laikui pritilti, kad patikrintų suaugusiojo reakciją.
8 mėn. Veblenimas. Vaikas mokosi ištarti garsus, pamėgdžioja suaugusius, ne visada suprasdamas prasmę (kaip aidas).
9 mėn. Garsų serenados. Pirmieji paprasti žodeliai “ma-ma”. Čiauškėjimas tampa sudėtingesnis.
10 mėn. Įsiklauso į suaugusiųjų kalbą, supranta vis daugiau žodžių, pamėgdžioja kalbą. Atsiranda naujų skiemenų, daugiau paprastų žodelių.
11 mėn. Garsai tariami savo nuožiūra. Padaugėja lengvų paprastų žodelių. Vienas ir tas pats žodelis gali reikšti keletą skirtingų dalykų, reiškiančių jam visą sakinį.
12 mėn. Vaikas jau moka apie 10 paprastų žodelių ir pamėgdžioja išgirstą naują žodį. Supranta apie 20 žodžių.
Antrieji gyvenimo metai:
Tai aktyviosios kalbos raidos etapas; autonominė vaikų kalba. Vaikas taria amorfinius žodžius, išskiria žodžio šaknį, kartodamas girdėtus suaugusiųjų žodžius. Nuo 1,5 metų vienu ir tuo pačiu žodžiu vaikas vadina keletą dalykų, pvz. “duo” (duok, duona); “ma” (mano, mama, mažas) ir t.t. Mažylis dar nemoka apibendrinti, pvz., jis supranta žodžius: kėdė, stalas, lova. Bet nesupranta žodžio “baldai” reikšmės. Autonominės kalbos pradžia ir pabaiga susijusi su 1-ųjų metų krizės laikotarpiu. Jei vaikas užstringa šiame etape iki 3-5 metų, tai rodo psichinės raidos sutrikimą.
2 metų mažyliai susieja žinomus žodžius su paveikslėlyje matomu vaizdu (rodo meškutį, kamuolį, saulytę ir t.t.). Autonominę kalbą pamažu keičia “telegrafinė”. Iš pradžių tai - vienskiemeniai junginiai, išreiškiantys viso sakinio prasmę. Vaikas vartoja žodžius, reiškiančius kokį daiktą, susijusį su jo norais ir interesais. Kadangi kiekvieną vaiką supanti aplinka ir daiktai, su kuriais jis žaidžia, mato yra skirtingi, todėl vaikų žodynas taip pat skiriasi. Išmokęs vartoti kai kuriuos žodžius tam tikroje situacijoje, vaikas ima vartoti juos ir kitose situacijose, nepaisydamas tikrosios žodžių prasmės. Dažniausiai tai moteriškos giminės daiktavardžiai, vėliau ir vyriškosios giminės, po to veiksmažodžiai bei būdvardžiai (vienaskaita). Vėliau vaikai ima vartoti ne tik esamąjį, bet ir būtąjį laikus, taip pat daugiskaitą.
Tretieji gyvenimo metai:
Vaikas kalba sakiniais, sakiniai vis sudėtingesni. Uždavinėja klausimus. Klabėdamas keičia intonacijas. Dar daro nemažai gramatinių klaidų, gali kartoti tuos pačius žodžius, bet apie 4-uosius metus tai praeina. Žodynas greit plečiasi. Apie 3 metus žodyne gali būti apie 1000-1500 žodžių! Dažnai vaikai susikuria savas taisykles, išgalvoja naujadarus.
Jei vaiko kalba “užtruko” virš 3 metų, vėliau tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik pačios kalbos raidai, bet ir sudaryti sunkumų skaitant, rašant ir net galvojant. Tai yra sutrikusi visa psichinė raida. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar visas vaiko vystymasis labai stipriai nesiskiria nuo normų. Jei reikia pagalbos, kreipkitės į logopedus, psichologus.
Pavojaus signalas, kuris turėtų priversti jus suklusti:
• Jei 3 mėn. kūdikis nepasisuka į garso pusę, kai kreipiatės į mažylį;
• Jei 4-6 mėn. mažylis nereaguoja į intonacijos kaitą, neatsisuka į sklindančio garso šaltinį, vapėdamas nevartoja priebalsių;
• Jei 10-12 mėn. nesupranta dažniausiai vartojamų žodelių, neatsisuka, kai jį šaukiate, nemėgdžioja suaugusių. Kad atkreiptų jūsų dėmesį naudoja tik verksmą;
• 1-2 metų negali parodyti paveikslėlio, kai klausiate: “kur meškiukas?”, nesupranta paprasčiausių klausimų;
• 2-3 metų painioja tokias sąvokas kaip “aukštyn”-“žemyn”, negali atlikti paeiliui dviejų veiksmų: “Pakelk buteliuką nuo žemės ir paduok man”; negali ištarti 2-3 žodžių frazės, įvardinti jam gerai pažįstamų daiktų;
• 3-4 metų neatsakinėja į paprastus klausimus: kas? kur? kuris? Jo vis dar nesupranta pašaliniai asmenys. Vartoja frazes, sudarytas iš ne daugiau kaip 4 žodžių; daugumą garsų taria neteisingai.
Kalbos raidoje didelės įtakos turi tėvai:
• Vaikui Jūs esate pavyzdys – ne tik poelgiais, bet ir savo kalba; mažylis kalba taip, kaip kalba jo namiškiai (intonacijos, tonas, kalbos kultūra ir gramatinės klaidos);
• Vaikas nuolat stebi, tyrinėja aplinką ir suvokia žymiai daugiau, nei gali pasakyti;
• Nekalbėkite su vaiku tik mažybiniais maloniniais žodeliais, kai jis jau išaugęs iš kūdikystės amžiaus, kalbėkite su vaiku ramiai, nelėtinkite specialiai kalbos, neiškraipykite jos;
• Suteikite vaikui galimybę lavinti visus 5 pojūčius: jis turi matyti, klausyti, liesti, ragauti, jausti aplinką;
• Skatinkite klausimų uždavinėjimą, sužadinkite smalsumą, vaizduotę;
• Visada atidžiai išklausykite vaiką, nepertraukinėkite jo ir neskubinkite;
• Kasdien skaitykite vaikui knygeles;
• Nebūtina visą laiką būti šalia mažylio, užtenka būti netoliese, svarbu dėmesio kokybė, o ne kiekybė;
• Dažnai girkite vaiką, myluokite;
• Vaikas turi nuolat patirti pakankamai naujų įspūdžių (bet ne per daug);
• Skatinkite žaisti, bendrauti su kitais vaikais;
• Tegu vaikas dažnai klausosi mylimų dainelių, pasakų, muzikos, eilėraštukų.
Šaltinis: solnet.ee
2 metų mažyliai susieja žinomus žodžius su paveikslėlyje matomu vaizdu (rodo meškutį, kamuolį, saulytę ir t.t.). Autonominę kalbą pamažu keičia “telegrafinė”. Iš pradžių tai - vienskiemeniai junginiai, išreiškiantys viso sakinio prasmę. Vaikas vartoja žodžius, reiškiančius kokį daiktą, susijusį su jo norais ir interesais. Kadangi kiekvieną vaiką supanti aplinka ir daiktai, su kuriais jis žaidžia, mato yra skirtingi, todėl vaikų žodynas taip pat skiriasi. Išmokęs vartoti kai kuriuos žodžius tam tikroje situacijoje, vaikas ima vartoti juos ir kitose situacijose, nepaisydamas tikrosios žodžių prasmės. Dažniausiai tai moteriškos giminės daiktavardžiai, vėliau ir vyriškosios giminės, po to veiksmažodžiai bei būdvardžiai (vienaskaita). Vėliau vaikai ima vartoti ne tik esamąjį, bet ir būtąjį laikus, taip pat daugiskaitą.
Tretieji gyvenimo metai:
Vaikas kalba sakiniais, sakiniai vis sudėtingesni. Uždavinėja klausimus. Klabėdamas keičia intonacijas. Dar daro nemažai gramatinių klaidų, gali kartoti tuos pačius žodžius, bet apie 4-uosius metus tai praeina. Žodynas greit plečiasi. Apie 3 metus žodyne gali būti apie 1000-1500 žodžių! Dažnai vaikai susikuria savas taisykles, išgalvoja naujadarus.
Jei vaiko kalba “užtruko” virš 3 metų, vėliau tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik pačios kalbos raidai, bet ir sudaryti sunkumų skaitant, rašant ir net galvojant. Tai yra sutrikusi visa psichinė raida. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar visas vaiko vystymasis labai stipriai nesiskiria nuo normų. Jei reikia pagalbos, kreipkitės į logopedus, psichologus.
Pavojaus signalas, kuris turėtų priversti jus suklusti:
• Jei 3 mėn. kūdikis nepasisuka į garso pusę, kai kreipiatės į mažylį;
• Jei 4-6 mėn. mažylis nereaguoja į intonacijos kaitą, neatsisuka į sklindančio garso šaltinį, vapėdamas nevartoja priebalsių;
• Jei 10-12 mėn. nesupranta dažniausiai vartojamų žodelių, neatsisuka, kai jį šaukiate, nemėgdžioja suaugusių. Kad atkreiptų jūsų dėmesį naudoja tik verksmą;
• 1-2 metų negali parodyti paveikslėlio, kai klausiate: “kur meškiukas?”, nesupranta paprasčiausių klausimų;
• 2-3 metų painioja tokias sąvokas kaip “aukštyn”-“žemyn”, negali atlikti paeiliui dviejų veiksmų: “Pakelk buteliuką nuo žemės ir paduok man”; negali ištarti 2-3 žodžių frazės, įvardinti jam gerai pažįstamų daiktų;
• 3-4 metų neatsakinėja į paprastus klausimus: kas? kur? kuris? Jo vis dar nesupranta pašaliniai asmenys. Vartoja frazes, sudarytas iš ne daugiau kaip 4 žodžių; daugumą garsų taria neteisingai.
Kalbos raidoje didelės įtakos turi tėvai:
• Vaikui Jūs esate pavyzdys – ne tik poelgiais, bet ir savo kalba; mažylis kalba taip, kaip kalba jo namiškiai (intonacijos, tonas, kalbos kultūra ir gramatinės klaidos);
• Vaikas nuolat stebi, tyrinėja aplinką ir suvokia žymiai daugiau, nei gali pasakyti;
• Nekalbėkite su vaiku tik mažybiniais maloniniais žodeliais, kai jis jau išaugęs iš kūdikystės amžiaus, kalbėkite su vaiku ramiai, nelėtinkite specialiai kalbos, neiškraipykite jos;
• Suteikite vaikui galimybę lavinti visus 5 pojūčius: jis turi matyti, klausyti, liesti, ragauti, jausti aplinką;
• Skatinkite klausimų uždavinėjimą, sužadinkite smalsumą, vaizduotę;
• Visada atidžiai išklausykite vaiką, nepertraukinėkite jo ir neskubinkite;
• Kasdien skaitykite vaikui knygeles;
• Nebūtina visą laiką būti šalia mažylio, užtenka būti netoliese, svarbu dėmesio kokybė, o ne kiekybė;
• Dažnai girkite vaiką, myluokite;
• Vaikas turi nuolat patirti pakankamai naujų įspūdžių (bet ne per daug);
• Skatinkite žaisti, bendrauti su kitais vaikais;
• Tegu vaikas dažnai klausosi mylimų dainelių, pasakų, muzikos, eilėraštukų.
Šaltinis: solnet.ee
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą