Mokomės pažinti spalvas

SPALVOS

Linksmasis liežuvėlis

         Siūlau kartu su vaikučiu pasidaryti  artikuliacinės mankštelės knygelę. Atsispausdinkite,  aptarkite kartu paveikslėlius. Tegu vaikutis nuspalvina -  knygelė  bus žaismingesnė (spalvinkite tik su spalvotais pieštukais). 

 Parsisiųsti "Linksmasis liežuvėlis"
arba ČIA

 

Linkiu sėkmės !

Literatūra: E.Aniščenkova "Artikuliacinė gimnastika"

Kalbos vystymosi normos ir sutrikimai

        Daugelis tėvų nerimauja: “Ar tik mano vaiko kalba ne per daug vėluoja, juk bendraamžiai jau kalba žymiai daugiau?” Kiekvieno vaiko vystymasis labai individualus, todėl reikia mažiau dairytis į bendraamžius.
 Nuo pat gimimo vaikas ima kaupti pasyvųjį žodyną: jis įsimena žodžius, jų reikšmę, skiria intonacijas. Vėliau ima vystytis aktyvusis žodynas: mažylis mokosi ištarti girdėtus garsus, žodžius, sakinius.

     Iš pradžių vaikas pakartoja garsus paskui suaugusiuosius, vėliau gali pats kreiptis į juos, jo tariami garsai, žodžiai jau yra prasmingi.
Pvz.:  1-1,5 m. amžiaus mažylis vienu garsu “a”, ištariamu skirtinga intonacija, gali užduoti klausimą: “Kas tai? Papasakok!”; gali išreikšti nepasitenkinimą: “Nenoriu!”; nuostabą: “Tai bent!”.
   
     1-1,5 m. amžiaus vaikų aktyvusis žodynas paprastai daug neišsiplečia, tačiau žymiai padidėja pasyvusis (ilgam įsimenami žodžiai, jų junginiai). Šiuo amžiaus tarpsniu nereikėtų skatinti vaiko tarti vis naujus žodžius.

     Mokslininkai apibendrino darbo su vaikais patirtį ir išskyrė kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus kalbos vystymosi etapus. Čia trumpai apžvelgsime periodą iki 3 metų.

     !!! Tik nepamirškite, kad 1-2 mėn. “nukrypimai” nuo pateiktų normų (pralenkimas ar atsilikimas) taip pat laikomi norma. Bet jei vaikas labai atsilieka iškart pagal keletą rodiklių, arba visai neturi jokių įgūdžių, tuomet reiktų kreiptis į specialistus arba parinkti daugiau ugdančių žaislų, žaidimų ir pratimų, nuolat užsiiminėti su mažyliu.
  
     Pirmieji gyvenimo metai:
2 mėn. Taria atskirus garsus, pasigirsta pirmosios spontaniškos vokalizacijos (kūdikio tariami garsai, neturintys apibrėžtos reikšmės), dažniausiai skiriamos mamai.
3 mėn. Prasideda eksperimentai su balsėmis “a-a-a”, “e-e-e”, “o-o-o”. Guguoja.
4 mėn. Gugavimas virsta  garsų virtinėmis: “uuu-aaa-o”, garsai persilieja vienas į kitą.
5 mėn. Melodingas čiauškėjimas, atsitiktinis vapaliojimas, prie kai kurių balsių pridedami priebalsiai virsta skiemenavimu.
6 mėn.  Atsitiktinis vapėjimas, skiemenavimas tobulėja (“te-te-te”, “ma-ma-ma”, “da-da-da”). Balsės susilieja su priebalsiais. Mažylis bando imituoti girdimus garsus, savotiškai bendrauja su suaugusiais, vienu metu klausydamasis jų kalbos.
7 mėn. Čiauška. Vaikas ima suprasti žodžių prasmę. Gali staiga kuriam laikui pritilti, kad patikrintų suaugusiojo reakciją.
8 mėn. Veblenimas. Vaikas mokosi ištarti garsus, pamėgdžioja suaugusius, ne visada suprasdamas prasmę (kaip aidas).
9 mėn. Garsų serenados. Pirmieji paprasti žodeliai “ma-ma”. Čiauškėjimas tampa sudėtingesnis.
10 mėn. Įsiklauso į suaugusiųjų kalbą, supranta vis daugiau žodžių, pamėgdžioja kalbą. Atsiranda naujų skiemenų, daugiau paprastų žodelių.
11 mėn. Garsai tariami savo nuožiūra. Padaugėja lengvų paprastų žodelių. Vienas ir tas pats žodelis gali reikšti keletą skirtingų dalykų, reiškiančių jam visą sakinį.
12 mėn. Vaikas jau moka apie 10 paprastų žodelių ir pamėgdžioja išgirstą naują žodį. Supranta apie 20 žodžių.

     Antrieji gyvenimo metai:

     Tai aktyviosios kalbos raidos etapas; autonominė vaikų kalba. Vaikas taria amorfinius žodžius, išskiria žodžio šaknį, kartodamas girdėtus suaugusiųjų žodžius. Nuo 1,5 metų vienu ir tuo pačiu žodžiu vaikas vadina keletą dalykų, pvz. “duo” (duok, duona); “ma” (mano, mama, mažas) ir t.t.  Mažylis dar nemoka apibendrinti, pvz., jis supranta žodžius: kėdė, stalas, lova. Bet nesupranta žodžio “baldai” reikšmės. Autonominės kalbos pradžia ir pabaiga susijusi su 1-ųjų metų krizės laikotarpiu. Jei vaikas užstringa šiame etape iki 3-5 metų, tai rodo psichinės raidos sutrikimą.
     2 metų mažyliai susieja žinomus žodžius su paveikslėlyje matomu vaizdu (rodo meškutį, kamuolį, saulytę ir t.t.). Autonominę kalbą pamažu keičia “telegrafinė”. Iš pradžių tai - vienskiemeniai junginiai, išreiškiantys viso sakinio prasmę. Vaikas vartoja žodžius, reiškiančius kokį daiktą, susijusį su jo norais ir interesais.  Kadangi kiekvieną vaiką supanti aplinka ir daiktai, su kuriais jis žaidžia, mato yra skirtingi, todėl vaikų žodynas taip pat skiriasi. Išmokęs vartoti kai kuriuos žodžius tam tikroje situacijoje, vaikas ima vartoti juos ir kitose situacijose, nepaisydamas tikrosios žodžių prasmės. Dažniausiai tai moteriškos giminės daiktavardžiai, vėliau ir vyriškosios giminės, po to veiksmažodžiai bei būdvardžiai (vienaskaita). Vėliau vaikai ima vartoti ne tik esamąjį, bet ir būtąjį laikus, taip pat daugiskaitą.

     Tretieji gyvenimo metai:
     Vaikas kalba sakiniais, sakiniai vis sudėtingesni. Uždavinėja klausimus. Klabėdamas keičia intonacijas. Dar daro nemažai gramatinių klaidų, gali kartoti tuos pačius žodžius, bet apie 4-uosius metus tai praeina. Žodynas greit plečiasi. Apie 3 metus žodyne gali būti apie 1000-1500 žodžių! Dažnai vaikai susikuria savas taisykles, išgalvoja naujadarus.

     Jei vaiko kalba “užtruko” virš 3 metų, vėliau tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik pačios kalbos raidai, bet ir sudaryti sunkumų skaitant, rašant ir net galvojant. Tai yra sutrikusi visa psichinė raida. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar visas vaiko vystymasis labai stipriai nesiskiria nuo normų. Jei reikia pagalbos, kreipkitės į logopedus, psichologus.
      Pavojaus signalas, kuris turėtų priversti jus suklusti:
• Jei 3 mėn. kūdikis nepasisuka į garso pusę, kai kreipiatės į mažylį;
• Jei 4-6 mėn. mažylis nereaguoja į intonacijos kaitą, neatsisuka į sklindančio garso šaltinį, vapėdamas nevartoja priebalsių;
• Jei 10-12 mėn. nesupranta dažniausiai vartojamų žodelių, neatsisuka, kai jį šaukiate, nemėgdžioja suaugusių. Kad atkreiptų jūsų dėmesį naudoja tik verksmą;
• 1-2 metų negali parodyti paveikslėlio, kai klausiate: “kur meškiukas?”, nesupranta paprasčiausių klausimų;
• 2-3 metų painioja tokias sąvokas kaip “aukštyn”-“žemyn”, negali atlikti paeiliui dviejų veiksmų: “Pakelk buteliuką nuo žemės ir paduok man”; negali ištarti 2-3 žodžių frazės, įvardinti jam gerai pažįstamų daiktų;
• 3-4 metų neatsakinėja į paprastus klausimus: kas? kur? kuris? Jo vis dar nesupranta pašaliniai asmenys. Vartoja frazes, sudarytas iš ne daugiau kaip 4 žodžių; daugumą garsų taria neteisingai.

     Kalbos raidoje didelės įtakos turi tėvai:
• Vaikui Jūs esate pavyzdys – ne tik poelgiais, bet ir savo kalba; mažylis kalba taip, kaip kalba jo namiškiai (intonacijos, tonas, kalbos kultūra ir gramatinės klaidos);
• Vaikas nuolat stebi, tyrinėja aplinką ir suvokia žymiai daugiau, nei gali pasakyti;
• Nekalbėkite su vaiku tik mažybiniais maloniniais žodeliais, kai jis jau išaugęs iš kūdikystės amžiaus, kalbėkite su vaiku ramiai, nelėtinkite specialiai kalbos, neiškraipykite jos;
• Suteikite vaikui galimybę lavinti visus 5 pojūčius: jis turi matyti, klausyti, liesti, ragauti, jausti aplinką;
• Skatinkite klausimų uždavinėjimą, sužadinkite smalsumą, vaizduotę;
• Visada atidžiai išklausykite vaiką, nepertraukinėkite jo ir neskubinkite;
• Kasdien skaitykite vaikui knygeles;
• Nebūtina visą laiką būti šalia mažylio, užtenka būti netoliese, svarbu dėmesio kokybė, o ne kiekybė;
• Dažnai girkite vaiką, myluokite;
• Vaikas turi nuolat patirti pakankamai naujų įspūdžių (bet ne per daug);
• Skatinkite žaisti, bendrauti su kitais vaikais;
• Tegu vaikas dažnai klausosi mylimų dainelių, pasakų, muzikos, eilėraštukų.

Šaltinis: solnet.ee

Pažaiskime su pagaliukais (degtukais)

     Smulkiosios motorikos lavinimas teigiamai veikia ne tik pirštukų raumenis ir akių-rankų koordinaciją, bet  skatina vaiko kalbos raidą. Mes žaidžiame  pirštelių žaidimus, spalviname, varstome virvutes, lipdome iš plastilino ...  Siūlau pabandyti sudėlioti įvairias figūras iš pagaliukų ar degtukų. 

        Duokite vaikui pagaliukus ir pasiūlykite pagal pavyzdį sudėti figūras, pvz.: drugelį ar žuvytę. Pradėkite nuo paprastesnių užduotėlių.           Parodykite paveiksliuką, paskaičiuokite kiek reikės pagaliukų. Padėkite jam, jei nesiseka. Pasimokykite kartu linksmų, trumpų eilėraštukų.

  

   Sėkmės!

Mokomės tarti garsiuką Ž

Keletas užduotėlių garso Ž tarimo įtvirtinimui.

Padėkime vabaliukui pasiekti lapą

Vabalas skrenda  žžžžžž, piršteliu vedam linija, kylam aukštyn - tariam garsiai Ž, leidžiamės žemyn - tyliai. Namuose- pakartoti ir nuspalvinti.

Skaitome skiemenukus

Skaitome žodžius

Tariame garsą Ž

Pažinkime spalvas ir formas

    Keletas žaidimų, kurie padeda  pažinti  ir pavadinti spalvas, geometrines formas.
    
MINI TWISTERIS  

Ridenami du kubeliai. Atitinkamu pirštu (kubelyje baltas pirštas)  pereinama nuo vieno skrituliuko ant kito . Nesudėtingas, vaikų mėgiamas žaidimas.

PASAKYK KOKIOS SPALVOS PAVEIKSLĖLIS

 

Kiekvienas paveikslėlis turi savo spalvą:  avis balta, braškė - raudona, rugiagėlė-mėlyna ir t.t. Ridenamas kubelis: reikia pavadinti paveikslėlį ir nusakyti spalvą, jei suklystama, perkeliama žaidimų figūrėlė per du paveikslėlius atgal.

NUSPALVINKIME 

 

 PAVADINKIME GEOMETRINES FORMAS

Paveikslėliuose surasti ir pavadinti formas: apskritimus, kvadratus, trikampius, ovalus. Paskui su vaiku suskaičiuokite: kiek kokių formų radote. 

PRESCHOOL - mokomieji žaidimai vaikams

      Puiki svetainė ikimokyklinukams. Joje gausu  smagių mokomųjų žaidimų. 

   Žaisdami mokomės skaičiuoti, pažinti vandenyno gyventojus, laukinius, naminius gyvūnus, pažįstame spalvas, formas ir daugelį  kitų žaidimų.   Vaikai mokosi naudotis  technologijomis. 

Rekomenduoju apsilankyti šioje svetainėje.

Žaidimai:

 

 

PRESCHOOL

Mažylis su "motoriuku"

Tokiu vaikų tėvų skundai būna labai panašus: vaikas nenustygsta vietoje, darželyje tuo metu kai kiti vaikai yra užsiėmę darbeliais jis pradeda bėgioti po grupe, yra impulsyvus, neklauso ką jam sako, pertraukinėja kalbantįjį, atlikinėdamas užduotį negali sukoncentruot dėmesio, dažnai nebaigia pradėto darbo. Hiperaktyvus vaikas labai dažnai pameta savo daiktus, nesilaiko tvarkos. Gydytojai pastebi kad panašus požymiai dažnai išryškėja apie trečiuosius metus, kai vaikas pradeda lankyti darželį, o žymus elgesio sutrikimai pastebimi vėliau, apie septintuosius gyvenimo metus , t.y. pradedant lankyti mokyklą. Šis dėsningumas paaiškinamas paprastai: vaiko smegenys nesugeba susidoroti su naujais psichologiniais ir fiziniais sunkumais atsirandančiais pradedant lankyt darželį ir mokyklą. Tretieji ir septintieji gyvenimo metai yra kritiniai vaikų centrinės nervų sistemos formavime ir padidėjęs jos apkrovimas iššaukia elgesio sutrikimus. 3 metai - dėmesio, atminties bei kalbos aktyvaus vystymosi pradžia, 7 metai- susikaupimo, kryptingo elgesio, savęs vertinimo bei savikontrolės formavimosi pradžia, todėl 3-5m ikimokyklinukų, turinčių dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromą, tėvus pastebi vaiko jautrumą, padidėjusi emocionalumą bei judrumą, išsiblaškymą ir impulsyvumą. 7-10m amžiuje ryškėja mokymosi sunkumai, nepažangumas bei elgesio sutrikimai. Kitaip tariant hiperaktyvių vaikų nervų sistema nesugeba subręsti iki tokio lygio kad pajėgtu susidoroti su pastovią apkrovą darželyje ir mokykloje. Taip pat gydytojai pastebi kad susirgimas labiau paplitęs tarp berniukų. Be abejo gydytojai, mokytojai ir psichologai yra paprasti žmonės ir labiau linkę matyt "disciplinos pažeidėjus" - berniukus, bet egzistuoja ir mokslinis tam paaiškinimas, gamtos taip sutvarkyta, kad dar iki gimimo vyriškos lyties vaisius labiau jautrus įvairiems žalingiems aplinkos veiksniams. Berniukų nervų sistemos ypatumo dėka dėmesio sutrikimo simptomai išryškėja ankščiau negu pas mergaitės, t.y. maždaug 3-4 metų amžiuje. Mergaičių tarpe hiperaktyvumas pasireiškia rečiau, dėmesio sutrikimai pastebimi vėliau dažniausiai pradinėse klasėse. Joms būdingesni emocijų nestabilumas bei išsiblaškymas labiau nei padidėjęs judrumas. Priežastys Tai kas gi lemia dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromą? Nepaisant begalės įvairių tyrinėjimu tai nėra galutinai išaiškinta, tačiau visų specialistų nuomonės galima būtu suskirstyti į trys dideles grupės: 1. Šiai grupei galima būtu priskirti nėštumo bei gimdymo patologija (toksikozės, nėščiosios infekciniai susirgimai, didelių alkoholių kiekių vartojimas, rūkymas, pilvo srities traumos, gimdymo eigos komplikacijos bei netaisyklinga vaisiaus padėtis), psichologai pastebi, kad dar negimusi vaiką neigiamai veikia nėščios moters stresas ir psichologinės traumos. Taip pat turi įtakos ir gimdytoju amžius, patologijos pasireiškimo tikimybė ženkliai didėja, jeigu nėščioji jaunesnė nei 19m. bei vyresne nei 30m., o tėvas vyresnis nei 40m. Bet kokie susirgimai, lydimi aukštos temperatūros bei stipriai veikiančių vaistų panaudojimu, kūdikystėje taip pat didina elgesio sutrikimo tikimybę. 2. Šiai rizikos veiksnių grupei priskirtinas įgimtas polinkis. 10-25% hiperaktyvių vaikų tėvai vaikystėje irgi turėjo panašių elgesio problemų. 3. Šioje grupėje išskirtini vaiko mitybos ypatumai nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių, maisto produktų turinčių dirbtini priedų vartojimas. Ypač ši problema aktuali gerai išsivysčiusiuose šalyse. Išvada paprasta - dėmesio stokos su hiperakyvumu sindromas - tai susirgimas, o ne išlepinimo pasekmė. Vaikas nekaltas kad turi problemų. O juk apie tai kad vaikui, turinčiam elgesio problemų, reikalingas gydymas ne visada žino net gydytojai, ką jau kalbėti apie tėvus ir pedagogus. Todėl suaugusiųjų užduotis yra būti jautriems ir dėmesingiems, suprasti tokį mažylį ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus. Laukti kol vaikas "išaugs" šitą būseną neverta, tai įvyksta retai, o gydymo delsimas gali lemti rimtesnius neuropsichologinius susirgimus. Tai kaip gi padėti tokiam vaikui? Yra du labai svarbus veiksniai : 1. vaiko gydyme turi dalyvauti pediatras, psichologas, pedagogas, ir be abejo tėvai. 2. reikia žinoti ir būti pasiruošusiems tam, kad tokie reiškiniai kaip impulsyvumas, išsiblaškymas ir hiperaktyvumas neišnyks per keletą savaičių arba net mėnesių. Gydymas pareikalaus ir visų dalyvių didelės kantrybes ir jėgų. Kantrybė ir minimalus apribojimai Mažylis nesugeba susitvarkyti su savimi, viską jis daro netyčią, be tikslo paerzinti ar supykdyti ką nors. Tokio "motoriuko" tėvams gydytojai aiškina, kad būklės pagerėjimas labai priklauso nuo ramaus, geranoriško ir nuoseklaus suaugusiųjų elgesio su vaiku. Iš vienos pusės be abejo negalima visko leisti, vaikui yra būtina išaiškinti konkrečias elgesio taisyklės įvairiuose situacijose, tačiau draudimu kiekis turėtu būti minimalus. Tokį išdykėlį būtina skatinti už kryptingą, susikaupimo reikalaujančią veiklą, girti kiekvieną kartą, kai jam pavyko užbaigti pradėta darbą. Labai veiksminga yra sudaryti būtinai suderintą su vaiku dienotvarkę, rašyti įvairius raštelius su priminimais (galima su smagiais paveiksliukais ar piešiniais). Tokie paprasti dalykai padeda vaikui priprasti planuoti savo veiklą. Ne mažiau svarbu taikyti įvairius paskatinimus ar nedidelius prizus už teisingą vaiko elgesį ar jeigu jis sugebėjo atlikti naujas užduotis. Namų aplinka turėtu būti rami bei geranoriška. Esant galimybei idealu jeigu tokio mažylio aplinkoje nebūtu pašalinių, erzinančių jį daiktų bei triukšmo. Pageidautinas atskiras, neapkrautas baldais kambarys, be ryškių, dėmesį blaškančių paveiksliukų ant sienų, ramus interjeras be televizoriaus ir kompiuterio. Tėvams reikėtų saugoti vaiką nuo pervargimo, didelių žmonių susibūrimo vietų (parduotuves, muges ir pan.), idealu jeigu galima riboti žaidimo draugu kieki, kad vaikas vienu metu žaistu tik su vienu, pageidautinai ramiu draugu, vengti triukšmingų, išdykusių vaiku. "Motoriukui" būtina suteikti galimybę išeikvoti trykštančią jo energiją, todėl labai naudingi butu ilgi pasivaikščiojimai, šokiai. koks nors sportas. Panašus patarimai tiktu ir pedagogams, dirbančiais su hiperaktyviais vaikais. Problematišką vaiką geriau sodinti į pirmą suolą, kad jis būtu kuo arčiau mokytojo. Tokiu būdu ir mokytojas galės sekti atliekamą darbą ir laiku padėti, o pačiam vaikiu, esant reikalui, bus lengviau ir greičiau kreiptis pagalbos. Galima panaudoti šių vaikų energingumą pamokos metu, pav. paprašyti surinkti mokinių sąsiuvinius, išdalinti dažus ar plastiliną. Tačiau vien pakeisti bendravimą su vaiku nepakanka kad pasikeistu jo elgesys ir pagerėtu pažangumas. Neuropsichologai mano, kad dar yra būtinas gerai parinktas korekcinis darbas, dažniausiai jį sudaro individualus užsiėmimai, skirti ne tik ištaisyti susikaupimo stoką, bet ir būdingus šiems vaikams atminties, mąstymo, orientavimo erdvėje trūkumai, lemiantys rašybos, skaitymo, skaičiavimo klaidas. Hiperaktyviams vaikams, turintiems kalbos defektų ( mikčiojimas, tarties klaidos, dizartrija) yra būtina logopedo pagalba. Medikamentinė terapija yra labai svarbi gydyme ir skiriama individualiai vyresniems nei 6 m. vaikams. Šioje terapijoje naudojami preparatai, stimuliuojantis dėmesį, atmintį, veiklos kontrolę. Tačiau vaisto pasirinkimas bei dozes yra griežtai individualus ir visus su tuo susijusius klausimus sprendžia tik gydytojas. Pabaigai norėtųsi pasakyt apie tai kad tokie vaikas sukelia daug problemų tėvams ir pedagogams, bet laiku ir tinkamai suteikta pagalba atsiperka, nors suaugusiųjų pastangų ir išeikvotu nervų kiekis dažnai neatitinka laukiamą vaiko būklės pagerėjimo greitį. Todėl apsišarvuokite kantrybe, išimtimi, humoru ir tada Jūsų pastangos tikrai atsipirks. Šaltinis: www.nanya.ru

 

Užduočių lapai tema "Snaigės"

      Prisiminkime žaidimą "Snaigės". Pažaiskime dar kartą, po to atlikite šias užduotis:

• "Senis besmegenis ir snaigės" - iškirpti snaiges su raidele S ir suklijuoti, neužmiršti uždėti seniui besmegeniui kepurę.
• Pavadink paveikslėlius, iškirpk snaiges ir priklijuok ant žvėrelių - pasakyk kur nukrito, nusileido snaigė.  Nuspalvink.
• Iškirpk raideles ir įklijuok į atitinkamus langelius. S - žodžio pradžioje ir gale (paskutinis).
• Iškirpk žodžius ir priklijuok prie atitinkamo paveikslėlio. Nuspalvink.

 Logopedė Nijolė Jakubauskienė

Mokymo priemonė "SNAIGĖS"

     Priemonė skirta garso S tarimo  įtvirtinimui atviruose skiemenyse (žodžio pradžioje, viduryje). S uždaruose skiemenyse (žodžio pradžioje, viduryje, gale) ir priebalsių junginiuose.

SNAIGĖS

"Garso S tarimo įtvirtinimas"

       Mokymo priemonė skirta garso S tarimo įtvirtinimui skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose.

Garso S tarimo įtvirtinimas

Tariame garsiuką S

 Garso S mokymas  tariant skiemenis  sie,  se. Vaikas kartoja kelis kartus sie sie sie. Jei šiuo būdu nepavyksta, tai iškišamas liežuvis  tarp lūpų ir pučiama, toks pratimas jau sukelia švilpesį panašų į garsą s. Jei liežuvis neišsilaiko tarp dantų, tai jį galima prilaikyti zondu, pagaliuku. Liežuvis patraukiamas už dantų ir bandoma tarti s. Jei liežuvis kyla prie viršutinių dantų, tai prilaikome zondu. Tokioje padėtyje s jungiamas su balsiais - se se se sy sy sy...

Lūpų, liežuvio ir dantų padėtis, tariant garsą S.

Garsas S  įtvirtinimas skiemenyse

Se - se - se, se - se - se gera būti namuose
Si - si - si,  si - si - si  kalbame visi

Garso S įtvirtinimas žodžiuose, sakiniuose:

Žaidžiami žaidimai su daiktais, paveiksliukais: "Sek"(su skalbinių laikikliais- segu sijoną...), "Sėjau" (sėjau pupą, sėjau morką...), "Sėdi" (sėdi lėlė, sėdi mama...). 
Pavadinkime ir  nuspalvinkime 

  Logopedė Nijolė